E.Macronas: po perversmo Nigeryje Prancūzija atšaukia ambasadorių ir išveda karius

E. Macronas tai paskelbė praėjus dviem mėnesiams po perversmo šioje Vakarų Afrikos šalyje, kai buvo nuverstas Paryžiui draugiškas prezidentas.

„Prancūzija nusprendė atšaukti savo ambasadorių. Artimiausiomis valandomis mūsų ambasadorius ir keli diplomatai grįš į Prancūziją“, - Prancūzijos televizijai sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad karinis bendradarbiavimas „baigtas“, prancūzų kariai pasitrauks „per ateinančius mėnesius ir savaites“, visiškas jų išvedimas bus baigtas „iki metų pabaigos“.

Nigerio kariniai valdovai greitai sureagavo į pareiškimą, perskaitytą per nacionalinę televiziją. „Šį sekmadienį švenčiame naują žingsnį Nigerio suvereniteto link“, – sakoma karinių valdovų, liepos 26 d. nuvertusių prezidentą Mohamedą Bazoumą ir užgrobusių valdžią, pareiškime. „Tai istorinė akimirka, bylojanti apie Nigerio žmonių ryžtą ir valią“, – sakoma jame.

 Prancūzijos lėktuvams uždrausta skristi

Anksčiau sekmadienį Afrikos ir Madagaskaro oro navigacijos saugos agentūra (ASECNA) savo tinklalapyje pranešė, kad kariniai valdytojai uždraudė „prancūzų lėktuvams“ skristi šalies oro erdvėje. Neaišku, ar tai turės įtakos siekiant išskraidinti ambasadorių.

Pasak E. Macrono, „ateinančiomis savaitėmis ir mėnesiais tarsimės su pučistais, nes norime, kad tai būtų padaryta taikiai“.

Nigeryje yra apie 1500 Prancūzijos karių, kovojančių su džihadistais Sahelio regione. E. Macronas sakė, kad perversmininkai „nebenori kovoti su terorizmu“. Šalyje taip pat yra daugiau nei 1000 JAV karių.

Nigerio kariniai lyderiai, nuvertę M. Bazoumą, liepė Prancūzijos ambasadoriui Sylvainui Itte palikti šalį. Tačiau po rugpjūtį paskelbto ultimatumo, kad ambasadorius išvyktų per 48 valandas, jis vis dar liko šalyje, nes Prancūzijos vyriausybė atsisakė paklusti ir nepripažino karinio režimo teisėtumo.

Anksčiau šį mėnesį E. Macronas pareiškė, kad ambasadorius ir jo darbuotojai „tiesiogine tų žodžių prasme laikomi įkaitais“, jiems į ambasadą nepristatomas maistas ir jie valgo tik karinius davinius.

Sekmadienį E. Macronas pakartojo Prancūzijos poziciją, kad M. Bazoumas laikomas „įkaitu“ ir tebėra „vienintelė teisėta valdžia“ šalyje. „Jis tapo šio perversmo taikiniu, nes vykdė drąsias reformas ir dėl (...) įsivyravusio politinio bailumo“, – tvirtino jis.

E. Macronas reguliariai telefonu kalbasi su M. Bazoumu, tebelaikomu namų arešte prezidento rezidencijoje.

Prancūzijos prezidentas ne kartą kalbėjo apie istorinius Prancūzijos pokolonijinio laikotarpio pokyčius Afrikoje, tačiau analitikai sako, kad Paryžius praranda įtaką visame žemyne, ypač dėl didėjančio Kinijos, Turkijos ir Rusijos dalyvavimo.