ES šalių lyderiai po keturias paras trukusių kančių bei nemigos naktų pagaliau pasiekė susitarimą dėl daugiamilijardinio „ekonomikos gaivinimo“ paketo, skirto kovai su koronaviruso pandemijos pasekmėmis, ir daugiametės ES finansinės perspektyvos.
Situaciją komentuoja ekonomistas Audrius Rudys:
Akivaizdu, jog buvo pasiektas kompromisas. O tai reiškia, kad vartojančios valstybės sugeba iškelti tokius argumentus, kad taupiosiomis vadinamoms valstybėms (Vokietija, Austrija, Olandija, Švedija) tiesiog nebelieka kur dėtis... Manau, tie argumentai yra susiję su dalykais, kurie gali neigiamai paveikti „taupiųjų“ šalių ekonomikas.
Europos Sąjungoje šiuo metu tam tikra prasme vyrauja diktatas, kai kalbama principiniais, vertybiniais ir likiminiais klausimais. O šiaip, jeigu ten kalbama apie pinigų taupymą ar ekonominės politikos socialines pasekmes, Briuseliui tai kur kas mažiau rūpi. Akivaizdu, kad Vokietija ir Prancūzija nori tolimesnės Europos federalizacijos, o jeigu jie gauna signalus, kad tokios šalys, kaip Italija, Ispanija ar Graikija, pasisakys kategoriškai prieš suvereno galių perdavimą į aukštesnį lygį, tuomet pinigai nueina į antrą planą dėl būsimos centralizuotos Europos... Žinoma, būtent vokiečiams dabar yra naudingiausia ta centralizuota Europa, tad nenuostabu, kad jie apie tai šiuo metu daugiausia ir kalba... Manau, ir kompromisas buvo pasiektas tik dėl šios būsimosios centralizacijos.