Egipto žaizdas degina ir Izraelis

Antrą savaitę nesiliaujant masiniams neramumams Egipte daugėja aukų, sužeistųjų, mažėja maisto, užsienio turistų, o atomazgos nematyti.

Vakarai nemato kraujo

Tris dešimtmečius Egiptą valdantis prezidentas Hosnis Mubarakas (Hosni Mubarak) neketina palikti savo posto, nors jam kasdien tai siūlo ne tik vis didesnės pasipiktinusių egiptiečių minios.

Prezidentui pasitraukti pasiūlė ir vos tik praėjusį penktadienį prisaikdintas viceprezidentas Omaras Suleimanas (Omar Suleiman). Buvęs Egipto žvalgybos vadovas įžvelgė, kad H.Mubarakas nebeturi kitos išeities, kaip tik žengti siūlomus žingsnius.

Vienas jų - H.Mubarako atsistatydinimas ir valdančiosios Nacionalinės demokratų partijos lyderių perrinkimas.

Tuo tarpu Europos Sąjungos vadovai dar vis tiki, kad Egipte įmanoma ir toliau vaidinti demokratijos spektaklį.

ES vyriausioji įgaliotinė užsienio politikos ir saugumo klausimais Ketrin Ešton (Katherine Ashton) Egipto prezidentui H.Mubarakui vakar patarė kuo skubiau užmegzti dialogą su opozicija ir išpildyti protestuotojų reikalavimus.

Egipto parako statinę toliau kaitina ir kaimyninis Izraelis. Šios šalies dienraščio “Haaretz” teigimu, Izraelio pareigūnai ragina JAV ir Europos šalis paremti prezidentą H.Mubaraką.

Izraelio spauda rašo apie praėjusį savaitgalį išsiuntinėtus konfidencialius laiškus, kuriuose Izraelio pareigūnai įtikinėja savo kolegas užsienyje, esą “Egipto režimo stabilumas atitinka Vakarų interesus”, todėl jie turėtų bent jau apriboti viešą H.Mubarako kritiką.

“Amerikiečiai ir europiečiai paklūsta viešajai nuomonei ir pamiršta savo tikruosius interesus. Net jei Vakarai turi už ką kritikuoti H.Mubaraką, vis dėlto reikia leisti savo bičiuliams regione pajusti, kad jie nepaliekami vieni”, - cituoja “Haaretz” neįvardytą Izraelio pareigūną.

Prezidentą lydi gandai

Masiškai į gatves išėję protestuoti prieš skurdą ir korupciją žmonės jau nebebijo policininkų lazdų, ašarinių dujų ir vis dažniau naudojamų ne tik guminių kulkų.

Per beveik savaitę gatvės mūšiuose su valdžios sargybiniais jau žuvo daugiau nei 150, sužeista - daugiau nei 4 tūkst. demonstrantų. Šiandien laukiama dar neregėtos protesto akcijos Kaire, kur ketina mitinguoti apie 2 mln. egiptiečių.

Tuo tarpu apie H.Mubaraką jau sklando įvairios keistos žinios. Viena jų - esą Egipto vadovas ketina vykti į užsienį atlikti “planinio sveikatos patikrinimo”.

Nepriklausomas Kairo laikraštis “Al-Shorouk” citavo prezidento administracijos atstovą, kuris paneigė žinias apie pašlijusią H.Mubarako sveikatą bei jo ketinimus su šeima pabėgti iš Egipto.

“H.Mubarakas nėra Zinas al Abidinas Ben Ali (Zine al-Abidine Ben Ali). Jei jis nuspręs perduoti savo įgaliojimus, tai bus padaryta pagal Egipto įstatymus”, - kalbėjo prezidento atstovas ir užsiminė apie prieš kelias savaites po masinių tautos neramumų į užsienį pasprukusį Tuniso valdovą.

Ima stigti maisto

Didžiosios Britanijos dienraštis “The Telegraph”, analizuodamas Tunise, Jemene ir Egipte kilusius masinius protestus prieš valdžią, rado ir vieną galimą priežastį.

Ji vadinama “maisto revoliucija” ir ji itin imli proveržiui autoritarinių režimų valdomose skurdžiose Šiaurės Afrikos šalyse, kurios importuoja grūdus, kitus maisto produktus. Britai mano, kad Tunise įsižiebusi liepsna smarkiausiai suliepsnojo Egipte, tačiau gali įsiplieksti ir Alžyre, Libijoje, Maroke.

Visko pertekę vakariečiai iš dalies teisūs - per nesibaigiančius neramumus stambiausiuose Egipto miestuose maisto produktų atsargos jau pastebimai senka. Parduotuvėse pradeda trūkti duonos, pupelių, ryžių.

Dėl marodierių ar policijos beveik nebekontroliuojamose gatvėse svetimą turtą naikinančių gaujų pavojaus daugelis prekybos centrų tiesiog uždaromi, Egipto uostus pasiekia tik nedideli maisto kroviniai.

Pranešta, kad valstybinė televizija viename mieste įsteigė specialią telefono liniją, kuria paskambinę žmonės gali pranešti apie duonos stygių. Kol kas Egipto Vyriausybė nesiėmė jokių kitų priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią gresiančiai maisto krizei.