Dž.Baidenas jau buria savo komandą

„Amerika susiduria su dideliais iššūkiais - šie žmonės atsineša perspektyvų įvairovę ir bendrą įsipareigojimą susidoroti su šiais iššūkiais bei paversti Ameriką stipresne, labiau susivienijusia tauta", - pranešime sakė Dž.Baidenas.

Į naujųjų administracijos darbuotojų sąrašą įtraukiama kandidato rinkimų kampanijos vadovė Džen Omeili Dilon (Jen O'Malley Dillon), kuri taps personalo vadovo pavaduotoja. Praėjusią savaitę į personalo vadovo postą Dž.Baidenas paskyrė Roną Kleiną (Ron Klain). Septynių prezidento rinkimų kampanijų veteranė Dž.Omeili Dilon dirbo 2012 metų Barako Obamos (Barack Obama) perrinkimo kampanijos vadovo pavaduotoja.

Dž.Baideno rinkimų kampanijos bendrapirmininkis Sedrikas Ričmondas (Cedric Richmond) paskirtas vyresniuoju prezidento patarėju. 47-erių juodaodis dėl šių pareigų paliks savo užimamą vietą Atstovų Rūmuose.

Dž.Baidenas į dar vieno vyresniojo prezidento patarėjo pareigas paskyrė Maiką Doniloną (Mike Donillon), kuris jo rinkimų kampanijoje dirbo vyriausiuoju strategu.

Kiti paskyrimai apima būsimosios pirmosios ponios Džil Baiden (Jill Biden) personalo vadovą ir vyriausiąjį patarėją, prezidento patarėją teisiniais klausimais ir Ovaliojo kabineto operacijų direktorių.

Be to, neoficialiais duomenimis, trys Dž.Baideno padėjėjos yra pagrindinės pretendentės į Baltųjų rūmų spaudos sekretoriaus postą. Pasak jo šaltinių, į šias pareigas gali būti paskirtos Saimona Sanders (Symone Sanders), Karina Žan Pjer (Karine Jean-Pierre) arba Keitė Bedingfild (Kate Bedingfield). Pastaroji gali užimti Baltųjų rūmų komunikacijos direktorės postą.

S.Sanders ir K.Žan Pjer buvo Dž.Baideno rinkimų štabo vyresniosios patarėjos. K.Bedingfild buvo demokrato rinkimų kampanijos vadybininko pavaduotoja ir komunikacijos direktorė jo štabe.

CNN žiniomis, apie paskyrimą į minėtus postus šią savaitę nebus paskelbta. Galutinis sprendimas dar nepriimtas.

Perskaičiavimas nieko nekeičia

Perskaičiavus balsalapius Džordžijos valstijoje, patvirtinta, kad demokratas Dž.Baidenas yra prezidento rinkimų šioje valstijoje nugalėtojas. Jis 12 284 balsais aplenkė dabartinį prezidentą, respublikoną D.Trampą, tačiau tai neatmeta sukčiavimo galimybės, kurią turės nustatyti teismai.

Džordžijoje tradiciškai laimi Respublikonų partijos kandidatai į prezidentus. Šioje valstijoje pastaruosius 28 metus nebuvo laimėjęs Demokratų partijos kandidatas, ir tai būtų skaudus pralaimėjimas D.Trampui.

Nors balsų perskaičiavimas patvirtina Dž.Baideno pergalę, D.Trampo kampanija turi teisę prašyti dar vieno perskaičiavimo, nes demokrato Dž.Baideno persvara valstijoje yra mažesnė nei 0,5 proc.

Dž.Baidenas pareiškė esąs įsitikinęs, kad D.Trampas žinojo, jog nelaimės parodė „neįtikėtiną neatsakingumą", ir apkaltino jį begėdiškai kenkiant demokratijai.

Inauguracijos ceremonija numatyta sausį, tačiau neaišku, kiek užtruks teismai.

Oficialiai teigiama, jog rinkimuose Dž.Baidenas gavo 6 mln. daugiau balsų nei D.Trampas. Pagal Rinkikų kolegijos sistemą, demokratas užsitikrino 306 rinkikų balsus, o D.Trampas - 232. Vis dėlto D.Trampas toliau nesutinka pripažinti savo pralaimėjimo lapkričio 3 d. vykusiuose rinkimuose.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Nenoriu „nurašyti" amerikiečių, esą jie nesugebės susitvarkyti šioje situacijoje. Manau, valdžios perdavimas bei inauguracija įvyks arba laiku, kaip numatyta, arba nesmarkiai vėluojant. Jeigu D.Trampas sugebėtų dabar visiškai sustabdyti valdžios pasikeitimo procesą, tuomet kiekvienas ten turėtų sau užduoti klausimą: kas nutiks Amerikai? Juk tai ne vien formalumas, o ir ekonominiai reikalai. Jeigu valstybėje atsiranda nestabilumas, neigiamas efektas pasireikš tuojau pat, grius akcijų rinka, degs įvairūs aktyvai ir t.t. Verslas labiausiai bijo neprognozuojamos situacijos, o ji dabar noksta.

Žinoma, daug kas priklausys nuo teismų bei D.Trampo komandos surinktos įrodymų bazės, kaip kažkur buvo ar nebuvo sukčiaujama. Vakar kaip tik šiais klausimais telefonu kalbėjausi su amerikiečiais. Jie netiki, kad valdžios perėmimas sustotų. Jie teigia, jog Amerika dar sveiko proto neprarado, kad dėl vieno žmogaus ambicijų nutrūktų valdžios perdavimas. Kalbant apie pažeidimus, jie neabejoja, jog tokioje didžiulėje šalyje jų pasitaikė, bet pažeidimai nebuvo tokie, kad pakeistų rinkimų rezultatą, kitaip sakant, pažeidimai buvo mažareikšmiai ir teismai tai greičiausiai akcentuos. Na, o D.Trampas su komanda tikriausiai toliau bandys visus būdus, kad išsaugotų valdžią. Tačiau man būtų sunku įsivaizduoti, kad Amerikos politinė sistema, kuri neleisdavo nukrypti prezidentams nuo bendrųjų demokratinių žaidimo taisyklių, šiuo metu būtų išderinta, kad įveltų šalį į krizę. Nesu 100 procentų garantuotas, kad viskas baigsis tradiciniu valdžios perdavimu, bet yra didelė tikimybė, kad tradicinė JAV sistema ir šį kartą suveiks.

Patys amerikiečiai man vakar išsakė įdomią mintį: „Būtų didžiulė gėda Amerikai, jeigu prezidentą reikės išvesti iš Baltųjų rūmų su antrankiais..."