respublika.lt

Dž.Baidenas dar priartėjo prie tikslo I.Stankovičiaus komentarasnuotraukos (18)

2020 lapkričio mėn. 14 d. 06:55:41
Ričardas ČEKUTIS

Popiežius Pranciškus telefonu kalbėjo su kandidatu į JAV prezidentus Džo Baidenu (Joe Biden), norėdamas perduoti jam „palaiminimą ir pasveikinti su pergale rinkimuose", o kandidatą pasveikino netgi Kinija, tačiau prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija vis dar nepripažįsta pralaimėjimo. Tuo metu ekspertai svarsto, kodėl iki šiol išlieka tokia paini ir sudėtinga JAV rinkimų sistema?

×
nuotr. 6 nuotr.
Plati Džo Baideno šypsena tikriausiai išsilaikys iki pat jo inauguracijos. EPA-Eltos nuotr.


Kinija pasveikino Dž.Baideną su pergale JAV prezidento rinkimuose, praėjus beveik savaitei po to, kai jis buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju. „Gerbiame Amerikos žmonių pasirinkimą. Sveikiname Džo Baideną ir Kamalą Haris", - spaudos konferencijos metu teigė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Vangas Venbinas (Wang Wenbin). Jo teigimu, Kinija supranta, kad „JAV rinkimų rezultatas bus nustatytas pagal JAV įstatymus ir procedūras".

Kinija anksčiau buvo viena iš nedaugelio šalių, kurios vis dar nepasveikino Dž.Baideno su pergale rinkimuose. Šiame sąraše vis dar yra Rusija ir Meksika. Anksčiau šią savaitę Pekinas tiesiog paskelbė „pastebėjęs, kad Dž.Baidenas pasiskelbė nugalėtoju".

Savo ruožtu D.Trampas atsisako pripažinti pralaimėjimą ir pasveikinti Dž.Baideną, kaip tai yra įprasta, kai rezultatas tampa aiškus.

Ketvirtadienį paskelbta, kad JAV Arizonos valstijoje, kuri visada buvo laikoma respublikonų bastionu, rinkimus laimėjo Dž.Baidenas. Jeigu teismai nepripažins kitaip, Arizonoje demokratų kandidatas laimėjo pirmą kartą nuo 1996 m. Pranešama, jog Dž.Baidenas čia įgijo 11 tūkst. biuletenių persvarą ir užsitikrino 11 rinkikų balsų.

„Fox News" ir „The Associated Press" dar rinkimų dieną paskelbė, kad rinkimų Arizonos valstijoje baigtis bus palanki Dž.Baidenui. Tai sukėlė logišką D.Trampo įniršį, nes rinkimų dieną bet kokių nepatvirtintų rezultatų skelbimas prilygsta manipuliavimui rinkėjais ir tai gali tapti rimtu argumentu teismams, į kuriuos kreipėsi D.Trampas. Matyt, dėl to kitos žiniasklaidos priemonės apie Dž.Baideno pergalę valstijoje skelbia po balsavimo praėjus jau devynioms dienoms.

Suskaičiavus Arizonos balsus, Dž.Baidenas užsitikrino 290 rinkikų balsų, D.Trampas turi 217 rinkikų balsų. Tam, kad kandidatas būtų laikomas rinkimų nugalėtoju, jis turi surinkti 270 rinkikų balsų.

Dar bus paskelbti galutiniai Šiaurės Karolinos ir Džordžijos valstijų rezultatai.

Selektyviai klaidinanti informacija

Socialinis tinklas „Twitter" per pastarąsias dvi savaites iš viso 300 tūkst. pranešimų, susijusių su JAV prezidento rinkimais, suteikė žymą „potencialiai klaidinantis", o tai sudarė 0,2 proc. visų su rinkimais susijusių pranešimų, pranešė bendrovė.

Socialinio tinklo teigimu, pranešimai pažymėti spalio 27-lapkričio 11 dienomis, savaitę iki ir savaitę po JAV prezidento rinkimų, vykusių lapkričio 3 d.

Iš šių 300 tūkst. pažymėtų pranešimų 456 buvo paslėpti po įspėjimu, o vartotojai negalėjo spausti „patinka", dalintis šiuo pranešimu ar komentuoti jo, teigė „Twitter" teisės, politikos, pasitikėjimo ir saugumo padalinio direktorė Vidžaja Geid (Vijaya Gadde).

Pasak jos, 74 proc. žmonių, kurie matė galimai klaidinančius pranešimus, juos matė jau pažymėtus tam skirta žyma, o tokių pranešimų dalijimosi mastai sumažėjo 29 proc.

Rinkimų laikotarpiu „Twitter" amerikiečių vartotojų puslapiuose skelbė pranešimus, skaitytus 389 mln. kartų, kuriuose „žmonėms priminta, kad rinkimų rezultatų skelbimas greičiausiai bus atidėtas, o balsavimas paštu yra saugus ir teisėtas", pridūrė V.Geid.

Po rinkimų žyma „potencialiai klaidinantis" buvo pažymėta beveik pusė prezidento D.Trampo pranešimų tviteryje, nes jis vis kartojo, kad laimėjo rinkimus, o pats rinkimų procesas neva buvo paženklintas plataus masto sukčiavimu. Tiesa, „Twitter" neskelbia, kiek tokia pačia žyma buvo pažymėta demokratų politikų pranešimų, anksčiau laiko pasigyrusių pergale rinkimuose. Tai leidžia įtarinėti socialinius tinklus selektyvia cenzūra.

Situaciją komentuoja M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitikas, saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:

Balsavimas ir rinkimai Amerikoje baigėsi, bet ginčai ir susipriešinimas dėl rezultatų vis tęsiasi. Formaliai dar vyksta valdžios perėmimas, bet D.Trampas jos perduoti nenori... Tačiau D.Trampas yra šoumenas. Arūnas Valinskas taip pat buvo palikęs savo profesiją, nes nesuprato, kad Seimo pirmininko ir šoumeno žanrai skiriasi... Na, D.Trampui, matyt, kiek sunkiau tai suvokti.

Kur kas įdomesnis klausimas - JAV rinkimų sistemos modernizavimas arba tobulinimas. Daugelis žmonių išties nesupranta, kodėl iki šiol Amerikoje galioja tokia paini ir gana sudėtinga rinkimų sistema. Egzistuoja labai aiški tradicija: amerikiečiai savo Konstitucijos nekeičia - jie tik ją interpretuoja atitinkamai, priklausomai nuo situacijos. Egzistuoja nuostata, kad Konstitucija yra gerai ir teisingai surašyta bendruoju vertybiniu pagrindu, tačiau kai vertybių išraiška gyvenime keičiasi vienoje ar kitoje situacijoje, prasideda interpretacijos.

Manau, tuo metu, kai tokia rinkimų sistema buvo kuriama, kiekviena valstija jautė savo išskirtinumą ir identitetą, netgi savotišką suverenitetą. Todėl reikėjo sukurti tokią sistemą, kad kiekvienos valstijos balsas būtų svarbus. Panašiai kaip šveicariškoje sistemoje, kuri man labai patinka - balsuoja rinkėjų skaičius, o tiek didelis, tiek ir mažas kantonas turi po vieną balsą. Jeigu klausimas svarbus, referendume turi balsuoti ir kantonų, ir piliečių dauguma. Taip yra apsaugomos mažųjų kantonų piliečių teises, nes bet kuris teisės aktas gali jautriai atsiliepti. Kitaip sakant, nenuskriaudžiamos ir mažos grupės, ir gyventojų visuma neignoruojama.

Amerikoje yra kiek kitaip. Kai valstija renka rinkikus, ji įgauna tam tikrą savarankiškumą - tai taip pat yra savotiška federalizmo išraiška. Tačiau kartu tai savotiškas formalumas, nes rinkikai balsuoja taip, kaip dauguma piliečių toje valstijoje (nors yra buvęs toks atvejis, kai vienas rinkikas balsavo kitaip, nes JAV Konstitucija neįpareigoja rinkikų balsuoti taip, kaip jiems nurodė rinkėjai).

Aišku, jau ne pirmi rinkimai, kai daug kam atrodo, kad tokia sistema yra pasenusi ir, ko gero, bus manančių, kad laikas ją tobulinti. Tiesiog tokia tvarka buvo bandoma išsaugoti valstijų išskirtinumą ir savarankiškumą, nors tai taip pat jau niveliuojasi.

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (18)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar taupote pinigus?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar karantinas pakeitė Jūsų apsipirkimo įpročius?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+1 +2 C

 0 +1 C

 

 -1  0 C

+2 C

 0 +1 C

 

   -1  0 C  

0-3 m/s

  0-2 m/s

 

3-9 m/s

       

Nuorodos