1 nuotr.JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė įstatyminį potvarkį įkurti „Nacionalinį Amerikos didvyrių sodą“, kad nuo vandalų būtų apginti JAV nusipelniusių žmonių paminklai, praneša BBC.
Sudarytai darbo grupei nurodyta per 60 dienų parengti planą ir numatyti vietą, kur būtų įrengtas parkas. Prezidentas prašo, kad statulos „nebūtų abstrakčios ar modernistinės“.
Protestuotojai pastaruoju metu ėmė naikinti iškilių JAV asmenybių paminklus po to, kai suėmimo metu mirė juodaodis vyras George‘as Floyd‘as. Ypač taikomasi į paminklus, skirtus vergų turėjusiems Amerikos Valstijų Konfederacijos atstovams.
Gindamas konfederatų simbolius, D. Trumpas priminė, kad jie taip pat yra valstybės istorijos dalis.
Sakydamas kalbą prie Rašmoro kalno Nepriklausomybės dienos proga, JAV prezidentas pasmerkė paminklus griaunančius protestuotojus prieš rasizmą. Jis sakė, kad Amerikos paveldui gresia pavojus, ir ragino žmones būti patriotais.
Prezidento pasirašytame dokumente nurodoma, kad sodas netoli vieno iš miestų turėtų būti atidarytas 2026 m. liepos 4 d. Valstijos ir pilietinės organizacijos raginamos šiam tikslui perduoti paminklus.
Istorinių asmenybių, kurios būtų įamžintos, sąrašas veikiausiai bus kontraversiškas. Tarp pasiūlymų minimi JAV įkūrėjai George‘as Washington‘as ir Thomas Jefferson‘as, taip pat pasienio gyventojas Davy Crockett‘as, evangelikų pamokslininkas Billy Graham‘as, prezidentas Ronald‘as Reagan‘as ir Antrojo pasaulinio karo didvyriai Douglas‘as MacArthur‘as ir George‘as Patton‘as.
Sode taip pat turėtų iškilti paminklai kovotojai už vergovės panaikinimą Harriet‘ai Tubman ir žmogaus teisių aktyvistui Martin‘ui Luther‘iui King‘ui.
Be to, į sąrašą D. Trumpas siūlo įtraukti ne JAV piliečius, kurie svariai prisidėjo prie šalies nepriklausomybės, raidos ir atradimų. Taigi sode turėtų atsirasti paminklai Kristupui Kolumbui, Junipero‘ui Serra‘i ir markizui de Lafayette'ui.
Sąraše nėra tenykščių Amerikos gyventojų, Meksikos ar Pietų Amerikos atstovų. Jame taip pat nėra demokratų prezidentų, nors yra respublikonų.
Dienraščio „The Washington Post“ kalbinti istorikai sukritikavo D. Trumpo sumanymą. James‘as Grossman‘as, Amerikos istorijos asociacijos (AHA) vykdomasis direktorius, sakė, kad istorinių asmenybių pasirinkimas „svyruoja nuo keisto iki veikiausiai netinkamo ir net provokuojamo“.
