D.Trampui nepalanki įvykių versija

Dž.Boltonas rašo, kad apkalta D.Trampui būtų buvusi pateisinama ne tik dėl kaltinimų vadinamojoje Ukrainos aferoje, bet ir dėl kitų atvejų. Jis esą ne kartą užkirto kelią baudžiamiesiems tyrimams prieš mielą „diktatorių“, pavyzdžiui, dėl Kinijos ir Turkijos, rašo Dž.Boltonas.

„Kasdienybė buvo elgesys, kai buvo trukdoma teisingumui, ir su tuo mes negalėjome taikstytis“, - teigiama knygoje. Dž.Boltonas savo svarstymus esą tada raštu išsakė ir generaliniam prokurorui Viljamui Berui (William Barr).

D.Trampas neva ne kartą prašė Kinijos prezidento Si Dzinpino (Xi Jinping) pagalbos dėl perrinkimo lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, rašoma knygoje, kurią cituoja ir „Wall Street Journal“. D.Trampas derybose dėl prekybos sutarties su Kinija esą ne kartą pareiškė, jog jam svarbu pasiekti rezultatą, kuris leistų per rinkimus lapkritį nugalėti žemės ūkį kultivuojančiose valstijose. Kinijos pažadas pirkti daugiau žemės ūkio produktų buvo svarbi susitarimo dalis.

Su D.Trampu, kaip saugumo patarėjas, glaudžiai bendradarbiavęs Dž.Boltonas kaltina prezidentą ir tuo, kad šis nesigaudo užsienio politikoje. Jeigu tikėti knygoje pateiktais teiginiais, tai prezidentas, pavyzdžiui, nežinojo, kad Didžioji Britanija yra branduolinė valstybė, o kartą esą paklausė, ar Suomija priklauso Rusijai, rašoma knygoje.

Anot Dž.Boltono, taip pat buvo aišku, kad D.Trampo asmeninė diplomatija su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Čen Unu (Kim Jong-un) niekada neduos patenkinamo rezultato. Be to, D.Trampas esą labai rimtai svarstė išstojimo iš NATO galimybę.

JAV vyriausybė antradienį kreipėsi į teismą, kad būtų užkirstas kelias knygos išleidimui. Dž.Boltonas esą joje pateikia slaptą informaciją ir tai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

D.Trampas praėjusių metų rugsėjį dėl nuomonių skirtumų atleido Dž.Boltoną iš patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigų. Šis jau tada pareiškė, kad atėjus laikui paskelbs savo įvykių versiją.

D.Trampas vakar atmetė buvusio savo patarėjo kaltinimus dėl Kinijos. Remiantis „The Wall Street Journal“ paskelbtomis Dž.Boltono knygos ištraukomis, D.Trampas Kinijos prezidentui neva sakė, kad šis turi tęsti vadinamųjų perauklėjimo stovyklų Sindziango regione statybą. „Tai netiesa, jis - melagis“, - prezidentą cituoja „The Wall Street Journal“.

Dž.Boltonas šias stovyklas - kaip ir griežti Kinijos vadovybės kritikai - savo knygoje vadina „koncentracijos stovyklomis“.

D.Trampas atkreipė dėmesį į tai, kad pasirašė Kongreso priimtą sankcijų Kinijai įstatymą, kuriuo Pekinas gali būti baudžiamas dėl uigūrų persekiojimo. „Aš galėjau jį labai lengvai atmesti“, - sakė D.Trampas.

Dž.Boltono knyga turėtų pasirodyti birželio 23 dieną.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:

Žinoma, kad tai tikrai nėra sutapimas... Dž.Boltonas puikiai jaučia strateginę situaciją ir žino, kada reikia iššauti. Jis puikiai suprato, kad liudydamas Kongrese ar netgi Senate D.Trampo apkaltos metu tik tuščiai iššautų ir tai neduotų jokio rezultato. O šie pareiškimai, sudėti į knygą, gali būti lemtingi D.Trampui, prarandant nemažai respublikonų balsų. Nes D.Trampas padarė viską, kad tokie žmonės kaip Džeimsas Metisas (James Mattis) ir tas pats Dž.Boltonas, kuriems jaučiu didelę pagarbą, būtų priversti daryti savo pozicijas, savo įsitikinimus ginančius pareiškimus. Ir čia netgi mano simpatijos D.Trampui nublanksta, todėl esu priverstas pasakyti, kad čia mano minėti abu vyrai yra teisūs.

Politikoje negalima žaisti taip, kaip turgaus biznelyje, kurio standartus D.Trampas savo metu perkėlė į politiką. Todėl Dž.Boltonas čia smūgiavo stipriai. Ir visa ta istorija („padėsiu jums, jeigu jūs man padėsite - ranka ranką plauna“) atrodo labai nešvankiai šiame kontekste. Ypač visos informacinės kampanijos, palaikant ukrainiečių kovą už savo valstybės vientisumą, fone. Žinoma, galima pasakyti, kad D.Trampas iš dalies kompensavo visą šį reikalą, atskleisdamas ir demokratų nuodėmes Ukrainoje, bet bendras rezultatas gali būti tik toks, kad visa tai sumažins bendrą rinkėjų aktyvumą (tai liečia tiek demokratus, tiek ir respublikonus)...

Esu priverstas dar kartą prisiminti vieno seno bičiulio iš britų žvalgybos teiginį: „amerikietis - tai diagnozė“... Rinkimus jie sugeba paversti savo pačių valstybės naikinimo mechanizmu. Patį demokratijos procesą jie paverčia tuo atramos tašku, ant kurio svetimos valstybės ir atviri Jungtinių Valstijų priešai deda svertą, kad griautų pačių amerikiečių namus. Yra tragedija, kai žmonės, kurie kas antrą žodį naudoja „nacionalinis“, iš tikrųjų nieko bendro su nacionaliniais interesais neturi. O jų pačių partijėlės ar grupuotės bei finansinių rėmėjų interesai yra jiems kur kas svarbesni, negu tas milžiniškas įtakų mechanizmas, kuriuo pastaruosius 200 metų yra Jungtinės Valstijos pasaulio istorijoje. Ir tai yra tragedija...