D.Trampą vėl bandoma kompromituoti

Laikraštis „The New York Times" rašo, kad D.Trampo įmonė per 2016 metų prezidento rinkimų kampaniją dar turėjo biurą Kinijoje ir glaudžiai bendradarbiavo su kinų vyriausybės kontroliuojamu dideliu koncernu.

Ši informacija dabartiniame kontekste nėra palanki D.Trampui, todėl įtariama, kad tokią „medžiagą" užsakė demokratai. Pats D.Trampas per rinkimų kampaniją ne kartą kaltino savo varžovą demokratą Džo Baideną (Joe Biden) užimant silpną poziciją Pekino atžvilgiu.

Praėjusiomis dienomis
D.Trampas ne sykį tikino, kad Dž.Baidenas susijęs su savo sūnaus Hanterio (Hunter) verslo reikalais Kinijoje ir Ukrainoje. Be to, viešai paskelbtas slaptas susirašinėjimas, iš kurio aiškėja, jog Dž.Baidenas, tuo metu dirbęs prezidento Barako Obamos administracijoje, siekė nušalinti Ukrainos generalinį prokurorą, tyrusį jo sūnaus korupcinius ryšius su Ukrainos oligarchais. Buvęs viceprezidentas tai nuolat neigė, tačiau jo atsimušinėjimas skamba labai neįtikinamai.

Kol kas Dž.Baideno viešai prieinami mokestiniai dokumentai nerodo jokių jo verslo ryšių su Kinija, kaip anksčiau nerodė ir su Ukraina. Tačiau rinkimų kampanijos eiga rodo, kad netrukus viskas gali apvirsti aukštyn kojomis.

D.Trampas esą daug metų veikė Kinijoje, rašo „The New York Times", remdamasis jo mokesčių deklaracijų analize. D.Trampo įmonė „Trump International Hotels Management" esą 2013-2015 metais Kinijoje sumokėjo daugiau kaip 188 tūkst. dolerių (158 tūkst. eurų) mokesčių ir čia vedė derybas dėl licencijos.

Įmonė neva vis dar turi banko sąskaitą Kinijoje. Laikraščio duomenimis, be Kinijos D.Trampas turi banko sąskaitų tik dar dviejose užsienio šalyse - Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.

D.Trampo įmonės advokatas Alanas Gartenas laikraščiui sakė, kad banko sąskaita buvo atidaryta viename filialų JAV turinčiame kinų banke, kad būtų galima mokėti mokesčius Kinijoje. Tačiau nuo 2015 metų įmonė esą Kinijoje „nevykdė jokių sandorių, transakcijų ar kitokių verslo veiklų". Jau neaktyvus ir įmonės biuras Kinijoje.

• JAV rinkimų sistemos vingrybės

Dalyvaudami prezidento rinkimuose JAV piliečiai balsuoja ne tiesiogiai už kandidatus, o už vadinamuosius rinkikus, atstovaujančius savo partijos kandidatui. Visi kartu jie sudaro vadinamąją rinkikų kolegiją, kuri ir renka JAV prezidentą.

Šiuo metu yra 538 rinkikai, vadinasi, kad laimėtų rinkimus, kandidatui reikia surinkti jų daugumą - mažiausiai 270. Jeigu fiksuojamos lygiosios, tuomet prezidento likimą sprendžia įstatymų leidėjai.

Rinkikų balsai valstijoms paskirstomi pagal tai, kiek atstovų jos turi Kongrese. Tačiau Žemuosiuose Atstovų rūmuose valstijoms vietų tenka proporcingai pagal gyventojų skaičių, o Aukštuosiuose Senato rūmuose kiekvienai valstijai - nepriklausomai nuo jos dydžio - atstovauja po du senatorius.

Todėl daugiausia gyventojų turinti Kalifornijos valstija rinkikų gauna 55, o gana retai gyvenamam Vajomingui jų tenka trys. Skirtumas - 18 kartų, nors gyventojų skaičiumi Kalifornija 68 kartus lenkia Vajomingą.

Daugumoje valstijų visi rinkikų balsai atitenka kandidatui, surinkusiam daugumą žmonių balsų, net jei ta persvara - tik vienas balsas. Todėl galima gauti mažiau rinkėjų balsų, bet vis tiek laimėti rinkimus, kaip ir nutiko praėjusį kartą.