respublika.lt

Doleris, kuris privertė vergauti pasaulį

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS

(45)
2021 rugpjūčio 04 15:09:00
Ričardas ČEKUTIS

JAV iždo sekretorė Džanet Jelen (Janet Yellen) vakar paragino Kongresą imtis veiksmų, kad būtų padidintas federalinės vyriausybės skolinimosi limitas, kuris sekmadienį buvo pasiektas. Kaip Jungtinės Valstijos tęsia pinigų spausdinimo politiką ir gyvena kitų valstybių sąskaita, komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Rolandas Paulauskas.

×
nuotr. 1 nuotr.
JAV iždo sekretorė Džanet Jelen nuolat reikalauja iš Kongreso dar daugiau skolintis. EPA - Eltos nuotr.

 

Kongresas suspendavo skolos limitą 2019 m., tačiau dvejų metų trukmės suspendavimas baigėsi liepos 31 d., o nuo tada Iždo departamentas turėjo imtis ypatingų priemonių, kad neviršytų skolinimosi limito ir tęstų vyriausybės veiklos finansavimą.

Vis dėlto ekonomistai skaičiuoja, kad šios priemonės suteiks Iždo departamentui tik kelias savaites, po kurių kils pavojus, kad JAV gali negrąžinti savo skolos, jei skolinimosi limitas nebus padidintas.

„Pagarbiai raginu Kongresą veikti kuo skubiau ir taip apsaugoti Jungtinių Valstijų kreditingumą ir pasitikėjimą jomis", - laiške Kongreso lyderiams rašė Dž.Jelen.

JAV valstybės skola ir biudžeto deficitas COVID-19 pandemijos metu smarkiai išaugo dėl Vašingtono priimtų trijų ekonomikos skatinimo paketų, kuriais siekta sumažinti ekonominę pandemijos žalą.

Kongreso biudžeto tarnybos teigimu, šių metų biudžeto deficitas sieks 3 trln. dolerių.

Ankstesniame laiške liepą Dž.Jelen priminė parlamentarams, kad skolos limito padidinimas nereiškia, kad bus didinamas išlaidų kiekis, tačiau jis leistų Iždo departamentui finansuoti priemones, kurias jau ir taip yra priėmęs Kongresas.

Kaip ir ankstesni iždo sekretoriai, su skolos limito problema susidūrusi Dž.Jelen teigė, kad nuo rugsėjo 30 d. Iždo departamentas nepardavinės valstijų ir savivaldybių vertybinių popierių bei sustabdys investicijas į įvairius vyriausybės pensijų fondus.

Komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

Kad būtų aiškiau, ką tai reiškia, pateiksiu kuo paprasčiau. Tarkime, visa tai vyksta Lietuvoje ir mes dar turime litą. Įsivaizduokime, kad prisispausdiname litų, kiek mums trūksta biudžeto skylėms užlopyti ar projektams finansuoti, pašalpoms nuo pandemijos nukentėjusiems verslams išmokėti ir pan. Taigi, prisispausdiname, išdaliname, bet prekių ir paslaugų kiekis, kurį gamina Lietuva, lieka tas pats. Tikriausiai nesunku suprasti, kas nutinka, kai vienoje pusėje guli išaugęs pinigų kalnas, o kitoje - nepasikeitęs prekių ir paslaugų kiekis. Vadinasi, kiekvienai prekei ir paslaugai tenka daugiau pinigų, o tai reiškia, kad jos neišvengiamai pabrangsta.

Kodėl Jungtinės Valstijos gali sau leisti emituoti pastaraisiais metais apskritai beprotiškus kiekius pinigų? Taip vadinamas jų centrinis bankas (iš tikrųjų - tai 12-os privačių bankų konsorciumas, kitaip vadinamas federaliniu rezervu) nuo 1913 metų vienintelis turi teisę emituoti dolerius. Beje, čia yra įdomi istorinė aplinkybė: JAV prezidentas Džonas Kenedis, kurį 1963 metais nušovė, atliko nemenką žygdarbį, kai pareiškė, jog mūsų Konstitucijoje parašyta, jog pinigus turi emituoti vyriausybė, tačiau tai kažkodėl atlieka privatūs bankai. Tuomet jis išleido potvarkį, kurio pagrindu vyriausybė išleido savo dolerius su atitinkama žyma ant banknotų. Po pasaulį iki šiol klajoja tokia versija, jog už tai jis ir buvo nušautas, nes išdrįso atimti iš privačių bankų tokį amžiną nepralošiamą biznį...

Bet grįžkime į 2020-uosius, kai federalinis rezervas per kelis mėnesius išleido į pasaulį daugiau pinigų, nei per šimtą metų iki tol. Tuomet logiškai kyla klausimas, kodėl Amerikoje nėra milžiniškos infliacijos, nors dabar ją galima matyti? Reikia atskirti du dalykus. Anksčiau iki pandemijos krizės pagrindinė emituojamų pinigų masė likdavo finansų rinkose - ten, kur pardavinėjamos įvairios akcijos ir vertybiniai popieriai, o į buitinę rinką beveik nepatekdavo, todėl jautėsi tik finansinių aktyvų infliacija. Iš čia augo kapitalizacija tokių kompanijų, kaip „Facebook" ar „Google", nes tie pertekliniai pinigai keliaudavo ten. Bet prasidėjus viruso epopėjai, pinigus pradėjo dalinti žmonėms pašalpų pavidalu ir jie atėjo į buitinę rinką, kur staiga viskas pradėjo brangti. Infliacija dabar aiškiai matoma, o ypač ji jaučiasi nekilnojamojo turto rinkoje, nes žmonės, gelbėdamiesi nuo pinigų nuvertėjimo, perka butus bei namus. Ir Lietuvoje vyksta tas pats.

Yra dar viena svarbi aplinkybė, kodėl Jungtinėse Valstijose iki šiol nebuvo didelės infliacijos. Taip nutiko dėl to, kad doleris užima dominuojančią padėtį pasaulio finansų rinkose ir atsiskaitymuose. O įvairiose struktūrose atsiskaitymas doleriais siekia nuo 60 iki 80 proc. Kitaip sakant, tie pinigai išsisklaido po pasaulį, o tai reiškia, kad mes apmokame amerikiečiams jų gero gyvenimo sąskaitas. Kai dažnai komentaruose skaitau, jog Amerika esą nieko blogo nedaro, o jų skolos yra tik jų reikalas, noriu pasakyti, kad žmonės tiesiog nesupranta, jog kiekvienas iš mūsų, naudojančių atsiskaitymuose dolerį, taip pat prisideda prie „Back Lives Matter" (BLM) ir panašių kenkėjiškų organizacijų išlaikymo, prie jų bedarbių pašalpų (o ten apie 40 milijonų žmonių kiekvieną dieną gauna maisto korteles) ir pan. Didžiausias kuriozas, jog Europos Sąjunga, turėdama savo eurą, dujas ir naftą iš Rusijos perka už dolerius... Tuo kažkada net Žanas Klodas Junkeris nusistebėjo, tiesa, tik savo kadencijos pabaigoje, kai jau niekuo nerizikavo...

Ši milžiniška pinigų emisija kuo toliau, tuo didesnę infliaciją sukels. Kol kas ji nėra baisi tik todėl, kad doleris ir kitos rezervinės valiutos pasklinda po pasaulį. Kitaip sakant, visas pasaulis Vakarų civilizacijai moka tam tikrą mokestį už naudojimąsi jų valiutomis, nes lygiai tas pats galioja ir britų svarui, ir eurui, ir šveicarų frankui, ir japonų jenai, šiek tiek dar nubyra Australijos bei Kanados doleriams. Nes jeigu JAV būtų visiškai monopolizavusi šią finansų rinką, tai ilgai neišsilaikytų, nes kiti protestuotų, dėl to jie trupinių pabarsto ir kitiems...

 

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (45)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • KRITIKA: Kinija ketvirtadienį griežtai sukritikavo Europos Sąjungos inicijuotą bylą Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Pekino ekonominio spaudimo Lietuvai.
  • BIUDŽETAS: Sumažinus lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą šildymui nuo 9 iki 5% valstybės biudžetas negautų apie 17 mln. eurų pajamų, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
  • ATSAKYMAS: Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo JAV ir NATO atsakymą į anksčiau Maskvos pateiktus reikalavimus suteikti saugumo garantijų, bet šiam dokumentui išnagrinėti reikės laiko, ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
  • APRIBOJIMAI: Anglijoje reikšmingai švelninami pandemijos apribojimai, atsisakoma vadinamųjų „skiepų pasų“ ir kaukių.
  • PVM: „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas skeptiškai vertina siūlymus mažinti PVM, ypač šildymui, nes, jo teigimu, tarifo sumažinimas keliais procentiniais punktais kelis kartus išaugusių šildymo, elektros ir dujų kainų situacijos iš esmės nepagerins.
  • PAKLAUSA: „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad atsinaujinančios energijos išteklių paklausa iki 2030 m. augs kur kas sparčiau nei jų pasiūla.
  • BAUDA: Maskvos apylinkės teismas sausio mėnesį skyrė 4 mln. rublių (apie 45,5 tūkst. eurų) baudą interneto bendrovei „Google“ už pateiktas nuorodas į Rusijoje uždraustus informacijos šaltinius, propaguojančius narkotikus, radikalias islamistines ir nacionalistines idėjas, taip pat į Rusijoje uždrausto internetinio leidinio kasparov.ru svetainę.
  • POREIKIS: Energetikos ministras Dainius Kreivys numato, kad iki 2030 m. elektros energijos poreikis Lietuvoje augs mažiausiai ketvirtadaliu, o ateityje gali augti dar labiau.
  • BIBLIOTEKA: Per nepriklausomybės laikotarpį Kauno rajono viešoji biblioteka išsaugojo 30 filialų, kurių dauguma įsikūrė atnaujintose patalpose.
  • PROJEKTAS: Krašto apsaugos ministerija pristatė visuotinės karo prievolės projektą: siūloma įtraukti ir moteris bei panaikinti tarnybos atidėjimą dėl studijų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar bijote sparčiai augančių užsikrėtimų koronavirusu atvejų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kurioje tvoros pusėje stovintys asmenys Jūsų nuomone labiau pažemino Sausio 13-osios aukas?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 +4 C

+1 +3 C

 

-5 +2 C

0 +4 C

0 +2 C

 

-2 +1 C

0-11 m/s

0-11 m/s

 

0-11 m/s