1 nuotr.ES posėdžio metu Lenkija ir Prancūzija pasisakė už tai, kad maisto produktų importas iš Ukrainos būtų dar griežčiau ribojamas, taip siekiant užkirsti kelią ES žemės ūkio rinkos destabilizacijai, informuoja „Reuters".
Kovo 20 d. Europos Parlamentas nusprendė pratęsti į ES eksportuojamai ukrainietiškai žemės ūkio produkcijai taikomas kvotų ir muitų lengvatas dar metams, iki 2025 m. birželio. Visgi EP pasiliko sau teisę imtis reikiamų priemonių, jeigu dėl šios produkcijos pradės strigti vienos ar kelių narių vidaus rinkos. Jeigu taip nutiks, gali būti vėl taikomi muitai tokiai produkcijai kaip vištiena, kiaušiniai, cukrus, avižos, kukurūzai, visų rūšių kruopos ir medus.
„Reuters" pažymėjo, kad posėdžio metu bendrijos nariai aptarė ir tai, kaip būtų galima pratęsti ukrainiečiams taikomas lengvatas bei tuo pat metu nuraminti dėl rinką užplūdusių pigių grūdų protestuojančius ES ūkininkus.
Prancūzijos žemės ūkio ministras Markas Feno (Marc Fesneau) pareiškė, kad rinkų destabilizacija gali neigiamai paveikti visuomenės palaikymą Kijevui, o tai neatitinka nei ES, nei ukrainiečių interesų. Jo kolega iš Lenkijos Česlavas Siekerskis (Czeslaw Siekierski) patikino, kad bendras sienas su Ukraina turinčių šalių ūkininkai jau moka per daug didelę kainą.
Agentūros duomenimis, Paryžius ir Varšuva reikalauja riboti ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importą ir nustatyti 2021-2023 m. vidurkį siekiantį limitą. „Politico" skaičiavimu, jeigu šis sprendimas bus priimtas, Kijevas per metus neteks maždaug 1,2 mlrd. eurų pelno.
Belgijos žemės ūkio ministras Deividas Klarinvalis (David Clarinval) „Reuters" sakė, kad tikisi, jog sprendimas bus rastas artimiausiomis dienomis, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Sprendimas - palengvinti Ukrainai žemės ūkio produkcijos eksportą, buvo priimtas 2022 metais. Sausio pabaigoje EK pasiūlė lengvatas pratęsti dar metams. Tai nepatiko greta Ukrainos esančių šalių ūkininkams ir jie ėmė rengti protesto akcijas. Lenkijos ūkininkai blokuoja pagrindinius krašto kelius. Jie protestuoja ne tik prieš ukrainietiškų grūdų importą, bet ir prieš vadinamąjį ES žaliąjį kursą.
Ukrainiečių Vežėjų asociacijos viceprezidentas Vladimiras Balinas praėjusių metų gruodį teigė, kad dėl lenkų vykdomos kelių blokados Ukraina prarado 1 mlrd. eurų, rašė „Hromadske". Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad situacija peržengė ekonomikos bei moralės ribas ir ragino rasti sprendimą.
Lenkų premjeras Donaldas Tuskas neatmetė galimybės, kad, siekiant apsaugoti vidaus rinką, siena su Ukraina gali būti visiškai uždaryta. Pasak jo, nors Lenkija yra labiausiai proukranietiška valstybė, tačiau laisva prekyba su kaimynine šalimi jai per daug brangiai atsieina. „Mes neišgalime mokėti tokios kainos, todėl ieškome sprendimo, kuris apsaugotų Lenkijos ir Europos rinkas nuo gerokai pigesnės ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos antplūdžio", - kiek anksčiau nurodė jis.
Nepatenkinti pigia ukrainietiška produkcija buvo ir prancūzų ūkininkai. „Iki konflikto Ukrainoje pradžios mes kas mėnesį importuodavome apie 10 tūkst. tonų paukštienos, o dabar kas mėnesį jos importuojame 20 tūkst. t ar net daugiau. Tai - rimtas sukrėtimas", - atviravo Vištienos tiekimo asociacijos „Anvol" prezidentas Žanas-Mišelis Šeferis (Jean Michel Schaeffer). Pasak jo, Europoje paukštienos verslas yra labiau šeimyninis, o Ukrainos įmonės patenka į kitą „svorio kategoriją".
