6 nuotr.

Nikola Stardžen pilna ryžto siekti nepriklausomybės. EPA-Eltos nuotr.

„Brexit“ yra katastrofa. Dar nežinome, ar JK pasitrauks su sutartimi, ar be sutarties. Tačiau žinome, kad nė viena iš šių baigčių neatitinka Škotijos interesų“, - metinėje SNP konferencijoje sakė N.Stardžen.

„Brexit“ be sutarties neįsivaizduojamas, tačiau JK premjero Boriso Džonsono (Boris Johnson) siūloma sutartis - ne ką geriau. Aš raginu kitais metais surengti referendumą“, - teigė politikė ir pridūrė, kad parama Škotijos atsiskyrimui nuo JK auga.

N.Stardžen teigimu, kadangi Britanijos pasitraukimas vyksta prieš Škotijos valią, tai suteikia rimtą priežastį referendumui dėl nepriklausomybės nuo JK.

2016 metais vykusiame referendume dėl JK išstojimo iš ES 62 proc. škotų balsavo už pasilikimą ES. Vis dėlto visoje JK 52 proc. žmonių nubalsavo už pasitraukimą iš bloko.

Pirmasis Škotijos referendumas dėl nepriklausomybės nuo JK vyko 2014 metais, tada 55 proc. škotų pasisakė už tai, kad Škotija liktų JK dalimi.

M.Mažvydo nacionalinės bibliotekos analitiko, saugumo politikos eksperto Igno STANKOVIČIAUS komentaras:

Visi žinome nenuginčijamą teiginį: „kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą...“. Kiekviena imperija turi savo pradžią ir pabaigą, o apie tai žinome ir mes patys iš savo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos... Taigi, nieko nuostabaus neįvyktų, jeigu Didžioji Britanija tiesiog pasidarytų ne tokia didelė... Patys britai įsivarė save į kampą, o narystės ES klausimas jiems visada buvo aštrus. Mes kalbame ir mąstome tik iš savų kaliošų, o jiems visada atrodė kitaip - sunku šaliai, kuri buvo metropolija bei imperija ir visada valdė kitus, tapti dalimi kažkokio dar didesnio darinio. Psichologiškai tai yra sunku, todėl britai visą laiką bandė įtvirtinti savo ambicijas net ir būdami ES - niekam ne paslaptis, kad ten jie buvo lygesni už lygius, turėjo daugybę išimčių ir išsaugojo bene didžiausią nepriklausomybės lygį, lyginant su kitomis ES narėmis.

Šiandieniame pasaulio paveiksle „užduoda toną“ tik tas, kuris turi ekonominę jėgą bei politinę ir karinę galią. Šiandien Didžioji Britanija kaip atskira ekonominė galia jau atsidūrė antroje lygoje, sporto terminais kalbant... Dalis britų tai supranta, ypač tie, kurie nebuvo tokie ambicingi bei nemąstė britų imperijos laikų kategorijomis. Na, o škotai nori likti ES, kadangi jie jau buvo britų imperijos sudėtyje ir mato pliusus būti stipraus darinio dalimi. Jie mato neaiškias B.Džonsono ambicijas ir miglotas Britanijos perspektyvas. Galbūt B.Džonsonas ir puoselėja kažkokius toli einančius planus, bet tai, kaip vyksta „Brexit“ procesas, tiek man, tiek ir škotams kelia didelių abejonių... Visa tai panašiau į avantiūrą arba Napoleono formulę: pirmiausia įsivelkime į mūšį, o tuomet žiūrėsime, kas bus... Gal ir B.Džonsonas save laiko sudėtingų situacijų suvaldymo meistru, bet panašu, kad jokio plano jis neturi, o pasitraukimo problemas, matyt, mėgins spręsti ekspromtu, greitų sprendimų priėmimo dėka.

Škotai, matydami, jog Didžiosios Britanijos vaidmuo ir ekonominė galia vis menkėja, pasirenka stipresnį darinį, kuris, beje, taip pat kol kas nerealizuoja savo potencijos. O vienintelis kelias būti ES pagal B.Džonsono užsispyrimą yra pasitraukti iš Britanijos sudėties. Įtariu, kad žaidimas čia gilesnis ir dabar siekiama prispausti B.Džonsoną atsisakyti „Brexit“. Arba bent jau grįžti prie reguliuojamo proceso. Priešingu atveju, škotai tikrai skelbs referendumą, išstos iš Britanijos, o tuomet pradės derybas dėl savo įstojimo į ES. Kadangi Didžioji Britanija jau nebus ES narė, tai sustabdyti šio proceso ji jau negalės.

Pasidalink: