Devynios ES valstybės, įskaitant koronaviruso ypač paveiktas Prancūziją ir Ispaniją, paragino euro zonos šalis kartu imti paskolas kovai su mirtino koronaviruso protrūkiu.
1 nuotr.
Bendrų paskolų klausimą dažnai kelia prasiskolinusios ES šalys, tokiai idėjai pritaria ir Europos Centrinis Bankas (ECB), tačiau jai nepritaria Vokietija ir kitos turtingos šiaurinės ES valstybės narės.
„Turime dirbti ties bendros skolos instrumentu, kad pasiskolintume lėšas rinkose tokiomis pat sąlygomis visų valstybių narių labui“, – sakoma laiške, kurį taip pat pasirašė Italijos, Graikijos, Airijos, Belgijos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Portugalijos lyderiai.
Prancūzija, Ispanija ir Italija jau kurį laiką ragina įsteigti tam tikras euroobligacijas, kurios iš esmės leistų 19 euro zonos šalių imti bendras paskolas.
Sakoma, kad toks skolinimosi būdas padėtų užtikrinti saugesnę ir vieningesnę Europos ekonomiką, o euroobligacijos taptų visame pasaulyje pripažįstamu turtu, kuris galėtų galėtų lygiuotis į JAV Iždo vertybinius popierius, padedančius doleriui būti svarbiausia pasaulio valiuta.
Lyderių laiškas išplatintas po to, kai Prancūzija parėmė Italijos reikalavimą įsteigti vadinamąsias „koronos obligacijas“. Tokiai minčiai pasipriešino Vokietija ir Nyderlandai, teigdami, kad tai nebūtina priemonė.
Vokietijos ekonomikos ministras Peteris Altmaieris antradienį tokių obligacijų idėją pavadino „ideologine“ ir netinkama spręsti koronaviruso krizės metu kylančias problemas.
Italija ir Ispanija yra dvi labiausiai COVID-19 paveiktos šalys Europoje, kurių valstybės skola ir taip gerokai viršija ES reikalavimus.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
