Dėl sparčiai blogėjančios padėties Baltarusijoje, ragindama atnaujinti sankcijas režimui ir asmenims, atsakingiems už represijas prieš Baltarusijos gyventojus, Seimo narių ir europarlamentarų grupė kreipėsi į Europos Tarybos pirmininką Charles'į Michelį, Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir Europos Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei Europos Komisijos viceprezidentą Josepą Borrellį Fontellesą.
Kreipimąsi inicijavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Gabrielius Landsbergis, TS-LKD sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė, frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis kartu su Europos Parlamento (EP) nariais, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos atstovais Rasa Juknevičiene ir Andriumi Kubiliumi, Liudu Mažyliu.
Kreipimąsi į Europos lyderius taip pat pasirašė Seimo nariai: Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis bei Europos Parlamento nariai: frakcijos „Renew Europe“ („Atnaujinkime Europą“) narys Petras Auštrevičius, Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) frakcijos narė Aušra Maldeikienė ir Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nariai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas.
Lietuvos politikai atkreipia dėmesį, kad, artėjant prezidento rinkimams Baltarusijoje, pastaraisiais mėnesiais matomos vis labiau besiplečiančios represijos prieš nepriklausomus kandidatus ir žiniasklaidos priemones, demokratinę opoziciją ir Baltarusijos pilietinę visuomenę – auga sulaikymų skaičius, vykdomas baudžiamasis ir administracinis persekiojimas, bauginimai, ribojama susirinkimų ir žodžio laisvė, Baltarusijos žmonių prieiga prie objektyvios ir nepriklausomos informacijos – bendra žmogaus teisių padėtis sparčiai blogėja. Politikai pabrėžia, kad padėtis Baltarusijoje turi būti vienas iš Europos Sąjungos darbotvarkės prioritetų, tačiau, deja, Europos Vadovų Tarybos diskusijose į tai nebuvo atkreiptas deramas dėmesys.
Lietuvos politikai taip pat pažymi, kad sulaikytas pagrindiniu Aliaksandro Lukašenkos konkurentu rinkimuose potencialiai galėjęs būti Viktoras Babaryka, o Centrinė rinkimų komisija priėmė sprendimą neregistruoti jo kandidatu rinkimuose. Neleista rinkimuose kandidatu registruotis ir nepriklausomam kandidatui Valerijui Tsapkalai. Nepriklausomų nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų duomenimis, yra sulaikyti ar kitaip nuo represijų nukentėję šimtai žmonių.
Lietuvos Respublikos Seimo nariai ir Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai tvirtai tiki, kad demokratinių vertybių, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsauga turi būti esminiai principai, nulemiantys ES politiką Baltarusijos atžvilgiu, – svarbu nedelsti ir pademonstruoti aiškią visos ES poziciją, kad brutalūs autoritarinio A. Lukašenkos režimo veiksmai negali būti toleruojami, todėl Seimo nariai ir EP atstovai ragina Europos Sąjungos lyderius atnaujinti sankcijas režimui ir asmenims, atsakingiems už represijas prieš Baltarusijos gyventojus, už veiksmus, kurie kenkia rinkimų demokratiniam pobūdžiui, ir kišimąsi į demokratinį bei konkurencinį politinį procesą, įskaitant dalyvavimą klastojant rinkimų rezultatus – principų ir vertybių, sudarančių pačios Europos Sąjungos pagrindą, pažeidimams.
„Pastaraisiais dešimtmečiais Europos Sąjunga nuosekliai imdavosi svarbių žingsnių, kaip atsako į žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje. Ribojamosios priemonės Baltarusijos atžvilgiu pirmą kartą pritaikytos 2004 metais, vėliau buvo įvestos papildomos ribojamosios priemonės asmenims, kurie dalyvavo pažeidžiant tarptautinius rinkimų standartus ir tarptautinę žmogaus teisių teisę, taip pat vykdant represijas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją. Sankcijos panaikintos 2016 m., tačiau nauja brutalių represijų banga, kurių imasi A. Lukašenkos režimas prieš savo politinius oponentus, taikius protestuotojus, nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę, aiškiai rodo, kad šis sprendimas turi būti nedelsiant peržiūrėtas“, – rašoma politikų kreipimesi, sakoma TS-LKD pranešime.
Kreipimosi autoriai primena, kad šių metų birželio 29 d. „Amnesty International“ paskelbė pareiškimą, pripažįstantį Viktorą Babaryką, jo sūnų Eduardą Babaryką, žinomą tinklaraštininką ir pretendentės į prezidentus Svetlanos Tichanovskajos vyrą bei rinkimų štabo vadovą Sergejų Tichanovskį, taip pat dešimtis kitų jų bendražygių, taikių protestuotojų ir aktyvistų, sulaikytų mitinguose, sąžinės kaliniais, kurie persekiojami vien tik už taikų savo žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimą, saviraiškos laisvę ir siekį dalyvauti politiniuose bei rinkimų procesuose.