Čekija gali nutraukti sprogimų tyrimą

J.Berounas pabrėžė, kad Maskva iš anksto socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti informaciją, paneigiančią Rusijos specialiųjų tarnybų sąsajas su sprogimais Čekijoje. Jo vertinimu, toks prorusiškas aktyvumas internete rodo, kad Rusija iš anksto žinojo apie jai planuojamus pateikti kaltinimus.

Kiek anksčiau pasirodė informacija apie tai, kad Čekija užsiminė, jog sprogimų Vrbeticėje byla, jeigu nepavyks apklausti įtariamųjų arba užtikrinti jų dalyvavimo procese, gali būti nutraukta. Pasak Čekijos generalinio prokuroro Pavelo Zemano (Pavel Zeman), nuo pat pradžių tardymas turi tik vieną versiją ir negalima atmesti to, kad dabar vykstantis tyrimas baigsis bylos atidėjimu. Tikėtina, tai gali būti susiję ir su tuo, kad viena iš galimų Džo Baideno ir Vladimiro Putino susitikimo vietų įvardinama Čekijos sostinė Praha.

Čekija kaltina Rusijos specialiąsias tarnybas prisidėjus prie 2014 m. spalio 16 d. Vrbeticės kariniuose sandėliuose nugriaudėjusių sprogimų, per kuriuos žuvo du žmonės. Tuomet, preliminariais skaičiavimais, sprogo 10 tūkst. kilogramų sprogmenų, tarp kurių buvo ir vidutinio nuotolio raketos. Prahos teigimu, dieną iki sprogimo kariniuose sandėliuose lankėsi rusų spec. tarnybų darbuotojai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Baširovas. Didžioji Britanija kaltina juos buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripaliaus apnuodijimu.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS:

Stebint Čekijos veiksmus, galima teigti, kad, pirmiausia, juos tokiam žingsniui pastūmėjo asmeninės politinės ambicijos, nes bet ką įžeistų, jeigu jo valdose svetimieji darytų tvarką ar padėtų kitiems ją daryti. Gal su tais ginklų sandėliais ir buvo ne visai gražių ar teisėtų dalykų, bet reikia suvokti, jog be valdžios žinios ginklų prekyba nevyksta. Visos ginklų siuntos pasaulyje stebimos, vykdomas nuolatinis jų monitoringas. Grįžtant prie Čekijos, ten, greičiausiai, kilo konfliktas tarp ginklų prekeivių ir vieni pabandė išstumti kitus iš rinkos, pasinaudodami tam Rusijos jėgos struktūrų „stogu". Jeigu Rusija su tuo visiškai niekaip nebūtų susijusi, nemanau, kad čekai, vieni didžiausių šios šalies simpatikų Europoje, būtų užsipuolę rusus. Darant prielaidą, kad Rusija čia tikrai prikišo nagus, tai galima vertinti kaip kvailą žingsnį, nes šalis didžiajame politiniame žaidime prarado vieną rimtą rėmėją.

Kažkiek šis konfliktas buvo naudingas ir JAV, kuri supranta, jog santykiams tapus įtemptiems, būtinas dialogas, o diskutuoti geriausia neutralioje teritorijoje. Taigi, pirma sukūrus įtampą ir „pasimatavus jėgas", dabar atėjo diskusijų laikas. JAV visiškai netiko Vokietija, kurioje Vladimiras Putinas būtų turėjęs Angelos Merkel palaikymą, bet puikiai tinka dar neseniai rusams simpatizavusios šalies sostinė. Viena vertus, taip bus galima parodyti, kad JAV nepalieka savo partnerių, kita - bus galima trukdyti čekams vėl „susidraugauti" su rusais. Be to, esant dabartinei situacijai, V.Putinas liks „vienas prieš du", o Rusijos vadovui kelionė į Prahą, galvojant apie santykių gerinimą, irgi yra ypač svarbi.

Nepaisant to, galima prognozuoti, kad Prahoje kažko ypač svarbaus nuveikta nebus. Dž.Baidenas už žurnalistų interpretacijas apie žudikus tikrai neatsiprašinės. Juolab kad V.Putinas tai jau nuleido juokais. Greičiau ten vyks savotiškas „apsičiupinėjimas": Amerika bandys paaiškinti Rusijai, kokie šios veiksmai yra priimtini, o su kokiais nebus taikstomasi, Rusija, taikydama sovietinę taktiką, „lips ant galvos" ir stebės, kada bus sustabdyta.

Nemanau, kad po Prahos susitikimo bus grąžinti diplomatai, o šalys atsisveikindamos pasibučiuos. Greičiausiai matysime „bandomąjį" susitikimą, daugiausia naudos iš kurio turės Rusija ir JAV. Reikalas tas, kad nors čekai už sprogusius sandėlius ir laukia satisfakcijos, tačiau labai abejoju, ar jos sulauks, nes Rusijai yra svarbesnės jos ambicijos ir oligarchiniai interesai. Kita vertus, jeigu čekai visgi sulauks satisfakcijos, naudos iš to galėtų tikėtis ir čekus parėmusi Lietuva, tačiau toks scenarijus - labai mažai tikėtinas.

Vertinant visą situaciją, sakyčiau, kad Lietuvai ir visam mūsų regionui Dž.Baidenas ir jo vykdoma nuspėjama, prognozuojama politika tiek partnerių, tiek priešininkų atžvilgiu, yra naudingesnė, negu buvusio JAV vadovo. Nesimato jokių požymių, kad JAV norėtų išvesti savo dalinius iš Baltijos šalių ar kad nutrūktų bendradarbiavimas su Lenkija. Įvertinus tai, galima teigti, jog, nepaisant to, kaip baigsis Dž.Baideno ir V.Putino susitikimas, dėl viešai Lietuvos Čekijai ginčuose su Rusija išreikštos paramos, mūsų šalis daugiau laimėjo, negu pralaimėjo.