Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi pavojingų ambicijų ne tik Ukrainoje ir siekia išbandyti Vakarus Baltijos šalyse, įsitikinęs buvęs NATO vadovas Andersas Fogas Rasmusenas (Anders Fogh Rasmussen), skelbia "The Telegraph".
Buvęs karinio Aljanso generalinis sekretorius tvirtina, kad Kremliaus tikrasis tikslas yra sugriauti NATO solidarumą ir įtvirtinti Rusijos dominavimą Rytų Europoje.
"Tai ne apie Ukrainą. V. Putinas nori grąžinti Rusiją į buvusią didžiosios jėgos poziciją", - "Telegraph" sakė A. F. Rasmusenas.
"Didelė tikimybė, kad jis įsiverš į Baltijos šalis, kad išbandytų penktąjį NATO straipsnį. V. Putinas žino, jei peržengs raudonąją liniją ir atakuos NATO sąjungininkę, jis bus nugalėtas. Visi tą žino. Tačiau jis yra hibridinio karo specialistas", - sakė buvęs Aljanso vadovas.
Baiminamasi, kad Kremlius, pasitelkdamas "žaliuosius žmogeliukus", gali suregzti konfliktą Estijoje arba Latvijoje, kur gyvena didelės rusų mažumos. Tai gali suvilioti silpnesnes NATO nares sumenkinti tokio incidento svarbą, pavyzdžiui, siekiant išsaugoti prekybinius ryšius su Rusija arba dėl simpatijų Kremliui, tuo itin pasižymi Vengrija ir Graikija.
Estijos santykiai su Rusija pablogėjo pernai rugsėjį, kai Rusijos saugumo pareigūnai tariamai įžengė į Estijos teritoriją ir sulaikė Talino žvalgybos agentą Estoną Kohverį (Eston Kohver). Rusijos žiniasklaidą estą įvardijo kaip šnipą. Vyras šiuo metu laikomas sugriežtinto saugumo kalėjime Maskvoje. Analitikai įsitikinę, kad estas sulaikytas dėl Rusijos noro pademonstruoti raumenis Baltijos šalyse.
NATO jau padidino savo pajėgų skaičių šiame regione ir ketina įsteigti daugiau Aljanso centrų. Penktasis NATO straipsnis skelbia, kad bet kurios NATO šalies užpuolimas reiškia viso Aljanso užpuolimą.
Niekas nežino, kas įvyktų, jei viena iš Baltijos šalių kreiptųsi dėl šio straipsnio, tačiau prašymą atmestų NATO taryba. Nesugebėjimas tinkamai atsakyti diskredituotų NATO.
A. F. Rasmusenas tvirtina, kad V. Putino taktika veikiau yra sukurti įšaldytą konfliktą Donbase nei aneksuoti teritoriją. "Jis nori išlaikyti verdantį vandenį", - įsitikinęs buvęs NATO vadovas.
Diplomatas tikino, kad europiečiai per krizę apkarpė biudžetą, skirtą kariuomenei, todėl šiuo metu beveik negali apsiginti be JAV pagalbos.
"Padėtis yra kritiška. Turime daug karių, tačiau negalime jų perkelti. NATO šalys per penkerius metus lėšas gynybai sumažino 20 proc., kai kurios net 40 proc. Tuo tarpu Rusija padidino iki 80 proc. Jos agresija Ukrainoje - žadintuvo signalas visiems. Per Libijos krizę matėme, kad Europa yra priklausoma nuo amerikiečių dėl degalų papildymo, žvalgybinių orlaivių, komunikacijos žvalgybos. Mes neturime oro transporto ir tai labai blogai", - sakė A. F. Rasmusenas.
