Prieš keletą dienų Lietuvoje lankėsi Vokietijos Bundestago narys Peteris Bystronas (Peter Bystron), priklausantis opozicinei partijai „Alternatyva Vokietijai" (Alternative fur Deutschland). Vienas pagrindinių partijos užsienio politikos atstovų pasidalino savo pastebėjimais apie tai, kur link stumiama Europa ir kaip Vokietiją paveikė Rusijai taikomos sankcijos.
- Apie situaciją Vokietijoje mus pasiekia pati įvairiausia informacija. Kaip padėtį savo šalyje vertinate jūs?
- Vis daugiau Vokietijos piliečių supranta, kad tai, kas šiuo metu vyksta, daro ypatingai neigiamą poveikį ne tik Vokietijos, bet ir aplinkinių šalių ekonomikoms. Ukrainą užpuolusiai Rusijai iš karto buvo įvestos sankcijos ir jų skaičius tik didėjo. Nuo invazijos praėjo 7 mėnesiai ir pradėjo aiškėti, kad visi bandymai apriboti Rusiją davė priešingą efektą bei sukūrė nemalonų paradoksą.
Europa nusilpo, euras nusilpo, o Rusija, apie ką kalbama vis garsiau, parduodama dujas ir naftą per tarpininkus, toliau sau krauna turtus. Kiek ją paveikė sankcijos sunku pasakyti, nes objektyvios informacijos iš ten negausi, bet tikrai akivaizdu, kad jos smogė mums. Vokiečiai šiuo metu už dujas moka 10 kartų daugiau negu iki sankcijų įvedimo ir niekas negali garantuoti, kad jos dar labiau nepabrangs.
Tai lemia, kad ne tik Vokietijoje, bet ir daugelyje kitų Europos šalių vyksta demonstracijos ir mitingai. Žmonės pagaliau suprato, kad jų interesai pažeidinėjami ar net aukojami, o už viso šito, tikėtina, stovi Amerika ir jos korporacijos.
- Kodėl taip manote?
- Vertinant bendrą situaciją objektyviai, galima teigti, kad būtent Amerika turėjo daugiausia naudos iš dabartinio konflikto ir savo tikslus ji pasiekė. Neseniai vykusiame G 20 susitikime Rusija buvo paskelbta agresore ir nuo jos, bent jau formaliai, nusisuko nemažai šalių. Be to, per visą karo laikotarpį Europos šalys Ukrainai siuntė ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir savo turėtą ginkluotę.
Daugelis maksimaliai išnaudojo turėtus rezervus ir dabar, galvojant apie savo pačių saugumą, priverstos pirkti naują karinę techniką. Ne gamintis patys, ne ieškoti alternatyvų, o viską pirkti iš Amerikos. Vokietija kovojančiai šaliai siuntė tankus. Tiesa, senus, nes mūsų valdžia irgi žaidžia savus žaidimus. Dabar mes negalime ukrainiečiams pasiūlyti jokių tankų, nes patys jų nebeturime.
Gal skamba neįtikėtinai, bet realybė yra tokia. Tarsi šito būtų maža, nors Budestagas nusprendė ginkluotės pirkimui per 10 metų skirti 100 mlrd. eurų, visi šie pinigai iškeliaus į JAV. Vokietijos karinė pramonė nebegauna užsakymų, tad dabar mūsų verslininkai priversti prašyti, kad jiems bent paliktų karinės technikos remontą, nes, priešingu atveju, išvis teks užsidaryti. Turint omenyje tai, kad bedarbių šalyje ir taip daugėja, tai būtų dar vienas smūgis šalies ekonomikai.
- Užsiminėte, kad Vokietijoje daugėja bedarbių.
- Pabrangę energetiniai ištekliai pirmiausia skaudžiai smogė smulkiajam ir vidutiniam verslui. Nemažai mažų kavinių ar kepyklėlių buvo priverstos užsidaryti, nes nebepajėgė apmokėti išaugusių sąskaitų. Vėliau brangimą pajautė ir didieji verslai. Jau bankrutavo 100 metų veikusi didžiulė popieriaus gamykla. Kiti skubiai kelia verslus į Kiniją. Kinai, pirkdami rusiškus išteklius, džiaugiasi, nes pas juos kuriamos naujos darbo vietos, ekonomika atsigauna, o mūsų šalis praranda tiek darbo vietas, tiek verslo mokamus mokesčius.
- Negi valdantieji to nemato?
- Viską jie mato, viską supranta, tačiau, kaip minėjau, dabartinė Vokietijos valdžia dirba ne savo tautai, o Vašingtonui ir transatlantinėms korporacijoms bei tokiems fondams kaip „BlackRock". Šis fondas disponuoja gerokai Vokietijos metinį biudžetą viršijančiomis sumomis, siekiančiomis 10 trilijonų JAV dolerių, todėl sau gali leisti daug ką. Ir leidžia. O šalies valdžia tik imituoja juoką keliančių pagalbos priemonių žmonėms kūrimą, nes realiai, kalbant medicininiais terminais, tik slopinami simptomai, bet pati liga iš esmės negydoma.
Žmonėms, vengiant didesnių socialinių neramumų, dalinamos pašalpos. Tačiau reikia suprasti, kad prispausdinti, bet niekuo nepadengti pinigai problemos neišspręs, reikia realių veiksmų. O štai bent viena veikianti „Nord Stream" atšaka situaciją iškart pakeistų į gerąją pusę, nes šalis vėl būtų aprūpinta pigiomis rusiškomis dujomis, kurias ir taip visi, apsimesdami, kad to nežino, perka.
Mūsų valdantieji aiškiai supranta, kad artėja krizė, kuri gali apimti ne tik Vokietiją, bet ir kaimynines šalis ar net visą regioną, bet vis tiek nesiima jokių veiksmų. Tai leidžia teigti, kad jie dirba sau ar kokiam nors šeimininkui, bet tik ne krašto žmonėms.
- Lietuvoje po tokių pasakymų būtumėt apkaltintas darbu Kremliui.
- Jų sulaukiu ir Vokietijoje, tačiau visuomet atsakau tą patį - mane rinko Vokietijos žmonės, todėl aš dirbu jiems ir tik jiems. Aš noriu, kad jie galėtų gyventi ne iš pašalpų, o iš savo darbo, noriu, kad jie nešaltų žiemą, kad jiems nereikėtų permokėti už šiuo metu per tarpininkus perkamus energetinius išteklius. Visada sakiau ir kartosiu - kiekvienas tikras lyderis ir patriotas pirmiausia pasirūpina savo krašto žmonėmis bei jų gerove, o jau tada galvoja apie pagalbą kitiems.
- Suprantami siekiai, tačiau kodėl juos trukdoma realizuoti?
- Nes Europoje įvyko skilimas - vienose šalyse į valdžią prasibrovė globalistų statytiniai, kitų gyventojams vis dar pavyko išsaugoti tą tikrąją, visuomenei atstovaujančią, demokratiją. Bene geriausias pavyzdys būtų Vengrija su Viktoru Orbanu (Viktor Orban) ir Prancūzija su Emanueliu Makronu (Emmanuel Macron). Pirmasis, nepaisant visų jam globalistinės žiniasklaidos žeriamų kaltinimų ir bandymų pažeminti, buvo perrinktas tris kartus iš eilės ir vis su didesne balsų persvarą.
Antrasis šiaip ne taip laimėjo prezidento rinkimus, tačiau visuomenės palaikymo jis neturi. Kodėl taip sakau? Vengrijoje nevyksta jokių demonstracijų ir žmonės sveikina savo lyderį. Prancūzijoje, kadangi prezidentas vykdo globalistų politiką ir bando diegti jų ideologiją, demonstracijos nesibaigia, o minia E.Makroną pasitinka švilpimu ir nepritarimo šūksniais.
Būtent todėl globalistai ir puola V.Orbaną. Man asmeniškai ypač keista stebėti Europos Parlamento, kuris leidžia sau viešai švaistytis visiškai nepagrįstais kaltinimais kitų šalių ar politikų atžvilgiu, išsišokimus. Kad ir ta pati Vengrija. Tie, kurie, tikėtina, per rinkimus negautų nė vieno balso, aiškina, kad demokratijos principus puoselėjančioje Vengrijoje įsigalėjo autokratinis režimas, o kažkokie menami ekspertai sutaria, jog ši šalis nebėra demokratinė. Priminsiu, V.Orbanas buvo perrinktas tris kartus iš eilės ir Vengrijoje, skirtingai nuo Vokietijos, Prancūzijos ar Nyderlandų, masiniai protestai nevyksta.
- Kaip manote, kuo visa tai pasibaigs?
- Pas mus Vokietijoje juokaujama, kad išgyvenę 30-ies metų karą, išgyvenę marą, išgyvenę Antrąjį pasaulinį karą, išgyvensime ir dabartinių „žaliųjų" bei vadinamųjų „krikščionių-demokratų" partijų valdymą. Vis dažniau pasigirsta balsų, kad mes, turintys tvirtas pažiūras ir besivadovaujantys pamatinėmis vertybėmis, pergyvensime ir pačią Europos Sąjungą. Taip nutiks ar ne - prognozuoti nesiimu, bet akivaizdu, kad Europa susiskaldžiusi ir atotrūkis tarp skirtingų srovių tik didėja.