ES diplomatijos šefu vadinamas Chosepas Borelis (Josep Borrelli) paragino veikti greičiau naujų sankcijų Baltarusijos pareigūnams įvedimo klausimu, nes, kaip pats sakė „buvo pateikta tam tikrų idėjų, bet tikrai dėl nieko nebuvo nuspręsta"... ES vis dar rengia atsaką Aliaksandro Lukašenkos režimui, tačiau iki šiol nieko konkretaus nenuspręsta.

Vienybės nėra net tarp NATO bloko šalių. Turkija vakar paragino sąjungininkes Aljanse sušvelninti oficialią reakciją Baltarusijos atžvilgiu.

Tuo metu Jungtinių Tautų (JT) civilinės aviacijos organizacija pradėjo tyrimą dėl gegužės 23 d. Baltarusijoje priverstinai nutupdyto „Ryanair" keleivinio lainerio ir juo skridusio disidento sulaikymo, pranešė pati organizacija. Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) „akcentavo išsiaiškinimo, kas vyko, ir to, ar kuri nors ICAO valstybė narė pažeidė tarptautinę aviacijos teisę, svarbą". Taryba „paprašė ICAO sekretoriato parengti preliminarią ataskaitą kitam dabartinės Tarybos sesijos posėdžiui".

Nors ICAO sankcijų Baltarusijai įvesti negali, tačiau ES šalių lyderiai šią savaitę sutarė atkirsti oro susisiekimą su Baltarusija ir rekomendavo oro linijoms vengti šalies oro erdvės.

Užvakar Vakarų šalys JT Saugumo Taryboje paragino ją ištirti incidentą, tačiau mažai tikėtina, kad bus priimta konkreti rezoliucija, nes Minską palaiko veto teisę turinti Rusija.

Rusija vakar paskelbė, kad neva kai kurios Vakarų šalys elgiasi neatsakingai ir „kelia pavojų" keleiviams, neleisdamos lėktuvams skristi per Baltarusijos oro erdvę. „Tai, ką Vakarai daro, politiniais tikslais priėmę skrydžių per Baltarusijos oro erdvę draudimą, yra visiškai neatsakinga ir kelia grėsmę keleivių saugumui", - feisbuko paskyroje parašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ir pridūrė: „ES politikams vis dažniau trūksta sveiko proto".

Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Iš Vakarų pusės girdėjome daug gana grėsmingų pareiškimų, tačiau ten egzistuoja dvi stovyklos, kurios tarpusavyje dėl sankcijų nesutaria. Bet pirmiausia būtų logiška išsiaiškinti, kas ir kodėl iš tikrųjų sukėlė visą šią sumaištį dėl lėktuvo, nes įtarimų kelia įvairios aplinkybės. Pas mus iškart visur buvo paskelbta, kad viską suorganizavo baltarusiai su rusais ir niekas daugiau nieko nesiaiškino. Bet kodėl nepasvarsčius ir kitų versijų, juolab kad pačiam A.Lukašenkai iš tos istorijos nėra jokios naudos - vien tik nuostoliai. Galėjo bent palaukti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos tyrimo, bet ne - kaltieji nustatyti avansu, „valstybinis terorizmas", sankcijos ir pan.

Žinoma, to niekas niekada nepripažins, bet neatmesčiau galimybės, kad tam tikros jėgos Vakaruose galėjo būti suinteresuotos Baltarusijos ir Rusijos kompromitacija. O logika čia labai aiški, nes anksčiau sankcijos Baltarusijai buvo labai simbolinės ir nereikšmingos. Dabar gi pradedama vis garsiau šnekėti apie sektorines sankcijas - ne tik Baltarusijos valstybinei aviacijos kompanijai, bet ir trąšų sektoriui. O tai jau būtų labai rimtas dalykas, kurį Baltarusija tikrai pajaustų.

Net atsiribojus nuo visokių sąmokslo teorijų, turėtume pripažint, kad staiga lygioje vietoje atsirado labai rimtas pretekstas Baltarusijos, o ir Rusijos, atžvilgiu elgtis griežčiau. Tačiau toli gražu ne visi Europoje nori griežtinti sankcijas, o ypač tie, kurie su Baltarusija turi verslo interesų. Tuos interesų skirtumus matome ir ES narių retorikoje. Štai Liuksemburgas sako - įveskime sankcijas baltarusių trąšoms, nes jie tų trąšų tiesiog nenaudoja, o štai Lietuva kalba apie sankcijas naftos tranzitui, kurį A.Lukašenka jau ir taip perkėlė į Rusiją.

Susidaro įspūdis, kad pirmiausia mėginama šaukti, o tik paskui galvoti. Bet štai racionalesni europiečiai mąsto taip: jeigu negausime baltarusiškų trąšų, kaip tuomet pasikeis padėtis šioje rinkoje, o ką darysime, jeigu Baltarusija uždraus krovininio transporto tranzitą per savo teritoriją? Važinėsime aplinkui tūkstančius kilometrų? Bet juk tai - dar didesni nuostoliai... Todėl sankcijų svarstymas ES ir atidėtas, kad daugelis šalių žiūri savo verslo interesų.

Apskritai Europoje visi būdavo patenkinti, kai įvesdavo kam nors simbolines sankcijas, grynai dėl vaizdo „saugant veidą", o verslas sau sukasi toliau. Tačiau dabar pasikeitė balansas: reikia kažką daryti griežčiau, kai tiek jau prišnekėta, bet daryti nieko nesinori, nes nukentėsime patys...

Europoje jau seniai vyrauja priešprieša tarp griežtesnės linijos Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu šalininkų bei nuosaikesnių politikų, norinčių išsaugoti bent jau verslo santykius.