Dar visai neseniai kalbėta apie nepriklausomą ES kariuomenę. Dabar kalbama apie visuotinę žvalgybą, kuri šnipinėtų visoje 27 valstybių Bendrijoje.
Lisabonos sutarties dovana
Kol kas niekas negali paaiškinti, ką dirbs jau kuriama Bendrijos žvalgyba. Tad ir spėlionių daugiau nei faktų. Kam reikia žvalgų, jei ES laiko save ekonomine bendrija? Negi ES imsis šnipinėti užsienio šalis, o gal net savų valstybių narius?
Pasak ES užsienio reikalų ministrės Ketrin Ešton (Catherine Ashton), naujoji institucija bus sudaryta iš Jungtinio operatyvinio centro, Stebėjimo skyriaus, kontroliuojančio ES saugumo ir gynybos dalinio veiklą, ir Krizių centro. Britės teigimu, vienybės iš ES struktūrų reikalauja Lisabonos sutartis.
Tačiau kol kas bendri pavadinimai nieko neapibūdina, o diskutuoti šiuo klausimu K.Ešton nenori. Ji tik rengia institucijos įkūrimo dokumentus.
Kalta yra Graikija?
Politikos ekspertai spėja, ką ES žvalgyba galėtų dirbti. Apžvalgininko Česlovo Iškausko nuomone, naujos ES institucijos idėją paskatino krizė Graikijoje. Jis spėjo, kad greičiausiai ES žvalgyba būtų ekonominio pobūdžio.
“Labai tikėtina, kad šią idėją inspiravo Graikija, mat ji slėpė savo skolas ir finansinę padėtį”, - tvirtino Č.Iškauskas.
Jis pridūrė, kad į žvalgybą greičiausiai plauks duomenys apie tikrąją ES valstybių ekonominę būklę. “Briuselio galios nuolat išsisemia, tad reikia kurti įvaizdį ir stiprinti pozicijas, išsaugoti vidaus kontrolę. Tam ir yra kuriamos militarizuotos kietos rankos institucijos”, - tvirtino apžvalgininkas.
Negi Briuselis siekia šnipinėti šalis nares, kad ir ekonomiškai? Č.Iškauskas įspėjo, kad jei tai tiesa, tai neabejotinai sukels tarp ES šalių nepasitenkinimą, mat niekas nenorėtų būti sekamas.
ES tampa NATO
Aiškėja tai, kad Briuselis kuo toliau, tuo labiau stengiasi tapti prievaizdu visai ES. Politologas Aivaras Bagdonas pabrėžė, kad pastaruoju metu darosi akivaizdu, kad NATO karinis blokas tampa labiau politizuotas, o ES, atvirkščiai, militarizuojasi.
“NATO visuomet buvo jėgos struktūra, o ES pristatė save kaip ekonominę sąjungą. Toks dvipoliarinis principas laikėsi daugelį metų. Dabar jis keičiasi. Aljansas politizuojasi, o ES militarizuojasi. Kuriami ES kariuomenės daliniai, jungtiniai štabai, ir manau, kad tai dar ne pabaiga”, - įspėjo politologas.
Gali būti ir taip, kad greičiausiai Bendrijos žvalgams visų pirma teks rūpintis ne šnipinėjimu, o Briuselio paslapčių apsauga. Tuo įsitikinęs politologas Tomas Janeliūnas. Esą vieša paslaptis, kad Bendrija yra lyg kiauras rėtis, kai kalbama apie bloko duomenų apsaugą.
“NATO juk nesaugo ES paslapčių. O bloko finansų žvalgyba juk taip pat neprižiūrėtų. Tam yra audito pareigūnai. Tad realu, kad žvalgyba gali saugoti slaptus Bendrijos duomenis, kurie nuolat nutekinami”, - spėjo politologas.
Europoje kyla nerimas
Neaišku, ką veiks naujoji žvalgyba, net patiems ES pareigūnams. Nepaisant to, galimas kandidatas užimti institucijos vadovo postą jau įvardytas. Tai buvęs britų diplomatas Viljamas Šapkotas (William Shapcott).
“Ar žvalgybos veikla bus tiesiogiai nukreipta agresyviai spausti kitą šalį, kuri, tarkime, atsisakys paklusti bendriems ES reikalavimams?” - klausė vienas neįvardytas ES pareigūnas. Briuselis tvirtina, kad žvalgyba tikrai nesikiš į kitų bloko šalių reikalus.
Galiausiai net Paryžius išreiškė savo abejones, esą britės K.Ešton kuriama žvalgyba bus dominuojama Didžiosios Britanijos atstovų. “Prancūzija sunerimusi, mat veikiausiai žvalgyboje dominuos britai”, - nuogąstavo buvusi Prancūzijos diplomatė Kristin Rožė (Christine Roger).
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
