(39)Vengrijoje „iškilo grėsmė demokratijai“, todėl ES esą turi imtis veiksmų „apsaugoti piliečius ir teisinę valstybę“ - tai ketvirtadienį pažymėta Europos Parlamento (EP) sesijoje surengtoje diskusijoje. O penktadienį Briuselis svarstė, kaip nubausti nepaklusniuosius.
3 nuotr.
Diskusijoje su Europos Komisijos pirmininko pavvaduotoja Vera Jurova ir ES Tarybai pirmininkaujančios Kroatijos atstovu dauguma kalbėjusiųjų aiškino, kad Vengrijos vyriausybės paskelbtos neatidėliotinos kovos su pandemija priemonės, tokios kaip neribotos trukmės nepaprastosios padėties paskelbimas, neva neatitinka ES taisyklių ir „kelia didelį pavojų demokratijai“. Nors Vengrija savo režimu niekuo labai neišsiskiria iš kitų su virusu kovojančių šalių.
Keletas EP narių netgi paragino Europos Komisiją užbaigti teisinį tikrinimą ir pradėti pažeidimų procedūrą. Jie paprašė sustabdyti mokėjimus Vengrijai pagal naują finansinę programą ir atkūrimo planą, nebent „vėl būtų laikomasi ES įstatymų“. Kokius ES įstatymus neva pažeidė Vengrija, niekas paaiškinti nesivargino.
Parlamentarai taip pat kritikavo pasyvų ES Tarybos požiūrį ir reikalavo, kad ji pereitų prie Parlamento inicijuotos ES sutarties 7 straipsnio procedūros.
Vis dėlto kai kurie EP nariai gynė demokratiškai išrinkto Vengrijos parlamento sprendimus ir prilygino šalyje priimtas išskirtines priemones kitų ES valstybių, tokių kaip Prancūzija ar Ispanija, veiksmams. Tokie palyginimai daugumai liberaliai nusiteikusių europarlamentarų nepatiko.
Balandžio 17 d. priimtoje rezoliucijoje Parlamentas jau pareiškė, kad Vengrijos sprendimai pratęsti nepaprastąją padėtį neribotam laikui, leisti vyriausybei priimti dekretus ir susilpninti parlamentinę priežiūrą yra „visiškai nesuderinami su Europos vertybėmis“. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas į šiuos svarstymus neatvyko, pareikšdamas, kad tokiems niekams jis neturi laiko.
Komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:
Pastaruoju metu aiškiai matyti tendencija, kai kiekviena šalis savo problemas sprendžia savarankiškai ir ES vienybė smarkiai braška. Vengrija toli gražu nėra vienintelė šalis, kuri kelia Briuselio „susirūpinimą“. Yra dar Lenkija su savo konstitucine reforma ir nuolatiniais prieštaravimais „Briuselio linijai“, kitos Vyšegrado šalys ar Italija, kuri atvirai piktinasi, kad viruso atveju arba dėl vadinamųjų „pabėgėlių“ ES visiškai niekuo nepadeda. Kitaip sakant, kuo toliau, tuo labiau ir atviriau įvairios ES šalys pradeda demonstruoti savo nacionalinį suverenitetą. Valstybės pradeda elgtis vis savarankiškiau ir daryti taip, kaip joms atrodo teisinga, neklausant kažkokių bendrų Briuselio nurodymų.
Briuselis, žinoma, šias tendencijas mato ir nori kuo greičiau sudrausminti bei sutramdyti visus tokius „nepaklusniuosius“. Bet Briuselio problema yra ta, kad čia įsijungia labai nepaslankus ir griozdiškas tokio „drausminimo“ mechanizmas. Jeigu tai būtų ne ES, o Tarybų Sąjunga, V.Orbanui paskambintų „atsakingi asmenys“ iš Maskvos ir griežtai nurodytų, kad reikia viską padaryti pagal bendrą tvarką, be jokių savivaliavimų, tuomet nulėktų kelios galvos ir viskas grįžtų į senas vėžes... O Briuselis taip elgtis negali. Vienintelis efektyvus ginklas - grasinti išmokų nukarpymu ar, kaip buvo Lenkijos atveju, balso teisės atėmimu. Vengrijos atveju akivaizdžiai bandoma sudrausminti išsišokėlius, kad kiti taip nedarytų, o kartu pademonstruoti menamą vienybę, kurios ES vis mažiau. Kitaip sakant, čia ir vėl susiduria dvi tendencijos ES viduje - dezintegracijos bei gilesnės integracijos arba federalizmo šalininkų priešprieša.
Dabartinė krizė sudavė labai didelį smūgį federalistams, todėl dabar mėginama išgelbėti, ką dar įmanoma...
