respublika.lt

Briuselio projektas - lyg kortų namelis (0)

2016 sausio mėn. 23 d. 10:39:09
Ričardas ČEKUTIS, zinios@vakarozinios.lt

Net ir garsusis finansų spekuliantas Džordžas Sorosas (George Soros) jau pastebėjo, kad Europos Sąjunga byra, o rimtesni ekonomistai nurodo ir konkrečias Briuselio projekto byrėjimo priežastis.

×
nuotr. 1 nuotr.
Džordžas Sorosas. EPA-Eltos nuotr.

 

„ES byra, - vakar Davose apgailestavo Dž.Sorosas. - Jūsų europinę prieglobsčio politiką ištiko panika, peržengėte kritinę ribą, kai antplūdis sumažina šalių pajėgumus asimiliuoti ar integruoti pabėgėlius“.

„Visi rūpinasi tik savo interesais“, - gailiai atsiduso spekuliantas.

Tuo metu Šveicarijoje gyvenantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitų komiteto pirmininkas ir buvęs „Bank for International Settlements“ (BIS) vyriausiasis ekonomistas Viljamas Uaitas (William White) pastebėjo: „Padėtis yra blogesnė negu 2007 metais. Mūsų makroekonominė amunicija kovai su nuosmukiais iš esmės yra išeikvota.“

„Per pastaruosius aštuonerius metus skolos toliau kaupėsi ir jos kiekvienoje pasaulio dalyje pasiekė tokį lygį, jog tapo potencialia priežastimi blogybėms, - teigė jis. - Per kitą recesiją taps akivaizdu, kad daugelis šių skolų niekada nebus apmokėtos, ir tai sukels nepatogumų daugybei žmonių, manančių, kad jie turi turto, kuris yra kažko vertas.“


Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:

- Kaip nutiko, kad apie būsimą ES projekto griūtį prabilo įvairūs ekonomistai ir net spekuliantas Dž.Sorosas?

- Aš visa tai mačiau ir sakiau dar tada, kai mes stojome į ES, maždaug prieš 10 metų. Čia nereikia būti dideliu genijumi, kad suvoktum paprastą dalyką: arba ES tampa supervalstybe, o ją sudarančios valstybės - savivaldybėmis, arba jeigu išlieka valstybės su visomis savo teisėmis, mentalitetais, tuomet joks ES projektas yra neįmanomas. O mes visi norime kažkokio trečiojo kelio, kurio nėra. Dėl to pirmai rimtesnei problemai iškilus, pavyzdžiui, migrantų problemai, iškart iš esmės išsiskyrė interesai. Briuselio interesas yra nutautinimas ir Europos federalizacija, o istorinių valstybių interesas yra visiškai priešingas. Ypač tų, kurios dar turi savisaugos jausmą, ir netgi tų, kurios šį jausmą jau prarado, tačiau jose dar yra žmonių, kurie kovoja už savo išlikimą. Jokia Europos tauta taip lengvai neatiduos savo šimtmečiais kurtos valstybės. Pirmiausia tai bus vokiečiai, prancūzai ar britai. Tačiau tai yra tik migrantų krizė, o juk egzistuoja ir itin svarbi gyvenimo ne pagal kišenę problema...

- Yra teigiama, kad Europos ekonominė bei finansinė padėtis dabar dar prastesnė, nei buvo prieš 2007 m. krizę. Kokie faktoriai tai rodo?

- Visiškai teisingai. Nes nuo tos krizės pradžios jokia problema, sukėlusi aną krizę, neišspręsta, o skolos tik išaugo. Pažvelkime į tą pačią Graikiją. Ją visi gelbėjo, bet nuo to gelbėjimo graikų skolos tik išaugo, o valstybinio turto sumažėjo... Vokietijos skola auga, Prancūzijos skola auga, dabar štai Italijoje prasidėjo bankų krizė. Visur veikia tas pats mechanizmas - yra pridalinta paskolų, tos paskolos dažniausiai dalijamos be pagrindo, žmonių perkamoji galia krenta kartu su atlyginimais, galimybės grąžinti skolas mažėja... Todėl anksčiau ar vėliau visa tai sprogs. Sakykime, jie laikinai suvaldys tas problemas, tačiau po kažkurio laiko šis skolų burbulas bus dar didesnis ir viskas dar triukšmingiau sprogs. Pasitelkime paprastą buitinę logiką: ar galima gyventi į skolą amžinai?

- Visos tokios krizės valdomos pačiu paprasčiausiu būdu: prispausdinant pinigų ir padalijant problemiškiems sektoriams. Kur dingsta tie pinigų srautai?

- Mechanizmas čia paprastas. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus, kad nebūtų matoma disproporcija tarp rezervinių valiutų, tas valiutas imituojantys bankai slapta susitarė tarpusavyje, kad tiesiog keisis pinigais. Kitaip sakant, jeigu prasideda pernelyg dideli svyravimai tarp euro ir svaro sterlingų, tuomet arba Londono bankas duoda pinigų Europos centriniam bankui, arba atvirkščiai ir taip suvaldoma situacija, kad santykis tarp svaro ir euro neišeitų iš tam tikro koridoriaus, kad nebūtų panikos ir nereikalingų spekuliacijų. Tai vyksta jau kelerius metus - pinigai emituojami tai vienoje šalyje, tai kitoje... Štai dar neseniai buvo dolerio emisija, jai pasibaigus iškart tą patį pradėjo daryti Europa, kuri emituoja po 60 milijardų eurų kiekvieną mėnesį ir tuos tuščius pinigus tiesiog išdalija bankams. Tai yra tas pats, kas gydyti narkomaną duodant jam dar daugiau narkotikų, - kurį laiką jis jaučiasi neblogai, bet jam reikia vis didesnių dozių.

- Vadinasi, prognozės ne itin džiaugsmingos?

- Jeigu skolos tik auga ir niekas jų nesiruošia atiduoti, tuomet kaip galima išspręsti skolų problemą? Aš neseniai žiūrėjau JAV biudžeto projektus keleriems metams į priekį. Jie ruošiasi biudžeto deficitą didinti. Vadinasi, jie dar daugiau skolinsis. O apie skolų grąžinimą jie negalvoja todėl, kad tos skolos yra tokio masto, kad jų jau seniai neįmanoma grąžinti. Visa ši „liberalioji“ kelių dešimtmečių ekonomika buvo pagrįsta tuo, kad viskas turi tik augti, - tu pasiskolinai, bet ekonomika paaugo ir tu turi iš ko atiduoti, o dėl to nebaisus ir 5-7 proc. biudžeto deficitas, nes ekonomika auga. Pagalvokime sveikai ir ūkiškai: ar gali viskas pasaulyje augti be galo? Na, negali... Pažvelkime į tą prekių gamybą. Na, nebereikia mums tiek tų aifonų, kasdieną naujų... Nereikia galybės kitų dalykų taip greitai keisti. Todėl ir prasidėjo tas sąmoningas prekių sendinimas, kad jos ilgai netarnautų. O pirmą kartą prekių sendinimo mechanizmas buvo panaudotas elektros lemputėse, kai paaiškėjo, kad prieš 100 metų pagamintos lemputės vis dar šviečia. Todėl padarė tą lemputės siūlelį tokį, kad jis ilgai nešviestų. Dar pikantiškesnis dalykas buvo su moteriškomis kojinėmis, kai paaiškėjo, jog jos ilgai neplyšta, o tai atneša nuostolių gamintojams. Tuomet padarė jas tokias, kad plyštų beveik iškart... Šitie mechanizmai dabar įdiegti beveik visur, nes reikia darbo vietų ir vartojimo skatinimo. Bet ir čia pradėjo viskas strigti, nes normaliam žmogui juk nereikia kas antrą dieną naujo telefono...



   

EPA-Eltos nuotr.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Parašykite savo komentarą:
 
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • BE PANIKOS - NEVERYGINĖ STATISTIKA: iš viso Lietuvoje priskaičiuotos 2376 mirčių nuo koronaviruso (1139 moterys, 1238 vyrai); skelbiame mirčių statistiką pagal amžių: 20-29 metai - 3, 30-39 metai - 12, 40-49 metai - 34, 50-59 metai - 200, 60-69 metai - 407, 70-79 metai - 643, 80-89 - 849, 90-99 - 224, 100-109 - 5 žmonės.
  • ŽEMĖS DREBĖJIMAS: penktadienį prie Gvatemalos krantų įvyko 5,9 balo žemės drebėjimas; pranešimų apie nukentėjusiuosius ir sugriovimus kol kas negauta.
  • AUKOS: Didžiojoje Britanijoje jau ketvirtą dieną paeiliui per parą fiksuojama daugiau kaip po tūkstantį koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirčių.
  • VIRŠ MILIJONO: Italija pirmąja vakcinos doze nuo koronaviruso paskiepijo jau daugiau nei 1 mln. žmonių, netrukus po paskelbtos informacijos apie griežtesnius karantino apribojimus.
  • PIRMOJI MIRTIS: Belgijoje užfiksuotas pirmasis šalyje „Pfizer" vakcina paskiepyto žmogaus mirties atvejis.

  • ATSISTATYDINA: Nyderlandų vyriausybė atsistatydina dėl socialinių išmokų skandalo.

  • KEISTENYBĖS: per 2020 m. sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių, naujagimių – daugiau kaip 6 tūkst., dvynukų susilaukė 109 šeimos, gimė ir dvi poros trynukų, viena pora tuokėsi šeštą kartą.
  • VAKCINACIJA: Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sėkmingai baigtas pirmasis vakcinacijos etapas.
  • DINGO DUOMENYS: Dėl techninės klaidos iš centrinės britų policijos duomenų bazės buvo ištrinta daug informacijos.

  • VERTĖ: Registrų centro duomenimis, šalies NT vertė paaugo beveik dešimtadaliu – iki 119 mlrd. eurų
  • DUOMENYS: eksportuotų prekių kainos pernai lapkritį, palyginti su spaliu, padidėjo 0,8 proc., importuotų prekių – 1,7 proc., praneša Statistikos departamentas.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)
1. GODOS PRIE SUSKILUSIOS „GELDOS”
2. DEVYNERI METAI NELAISVĖJE (Milijonieriaus Vito Tomkaus interviu su milijardieriumi Raimondu Baranausku)
3. Sorošo tinklas Lietuvoje: Ką rašė „Respublika" apie Džordžą Sorošą prieš 15 metų (Sorošo sąrašas su naujomis „elitinėmis" pavardėmis)
4. Vitas TOMKUS: NUO ATGIMIMO IKI IŠSIGIMIMO
5. Trečias bandymas padaryti V.Landsbergį... prezidentu
6. O.Strikulienė: KAPITOLIJAUS ŠTURMĄ INICIJAVO NE TRAMPAS
7. O jeigu karas?
8. Policijos veteranai užsigeidė privilegijų
9. Vakarams bus labai blogai, Lietuvai - tik blogai
10. Zigmas Vaišvila: Siaubiamiškio pasaka Nr.2 („Siaubiamiškio pasakų kūrėjas ir jo alaviniai kareivėliai")
11. Užkalti karstai kelia dar daugiau įtarimų (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
12. Lengviau sukurti vakciną nuo Covid-19, nei ištirti bylą (su Vito TOMKAUS trigrašiu)
13. Vitas TOMKUS: RINKTI AR NERINKTI?
14. Ką atnešė Žiurkės metai
15. 2020-ieji - ne tik pandemijos metai
16. Algimantas RUSTEIKA: atėjo numirėlių metas
17. Koronaafera 3. Globali psichozė mistikos fone
18. „Swedbank“ siekia sužlugdyti sanatoriją?
19. Ko verta patvirtinta naujosios Vyriausybės programa
20. Rašytojas Rimantas Povilas Vanagas: Ir žirnis šaukė: aš globalus, aš globalus!
21. Nevisavertiškumo kompleksas
22. Valdžia be diplomo, vadinasi, - nekvalifikuota
23. Valdžia nurašė vienišus žmones
24. Nenorintiems skiepų ruošiamas botagas?
25. Absurdiškas biurokratizmas: nuomotis „Litexpo“ - per brangu, atsiimti Žvėryno infekcinę - neapsimoka

Dienos klausimas

Ar jūsų savivaldybė pakankamai rūpinasi judėjimo zonų priežiūra - sniego valymu?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar savaitgalį pasidžiaugėte gausiu iškritusiu sniegu?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

-14 -12 C

-16 -12 C

 

-28 -23 C

-11 C

-12 -10 C

 

-20 -19C

2-7 m/s

0-3 m/s

 

0-4 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2124 PLN - 4.5379
RUB - 89.0900 CHF - 1.0805
GBP - 0.8894 NOK - 10.3108

Nuorodos