1 nuotr.Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu koalicija ketvirtadienį atsilaikė prieš opozicijos remiamą bandymą paleisti parlamentą, įstatymų kūrėjams atmetus įstatymo projektą, kurį priėmus būtų atsiradusi galimybė surengti pirmalaikius rinkimus.
Prieš siūlomą projektą balsavo 61 iš 120 Kneseto narių, už – 53 parlamentarai.
Opozicija įstatymo projektą pateikė, tikėdamasi su ultraortodoksų partijų, griežiančių ant B. Netanyahų dantį dėl daug aistrų keliančio itin religingų žydų šaukimo į kariuomenę klausimo, pagalba pasiekti, kad būtų surengti nauji rinkimai.
Nors didžiąją opozicijos dalį sudaro centro ir kairės frakcijos, B. Netanyahu vyriausybės ramsčiu esančios ultraortodoksų partijos pirmiau yra pagrasinusios pritarti siūlomam projektui.
Tačiau ketvirtadienį ryte vietos žiniasklaida pranešė, kad ultraortodoksai parlamentarai galiausiai susitarė nepritarti pasiūlymui paleisti parlamentą.
Nepavykus balsavimui, opozicijai teks laukti pusę metų, kol galės pateikti naują įstatymo projektą.
Trečiadienį opozicinių frakcijų lyderiai sakė, kad jų sprendimas pateikti įstatymo projektą balsavimui Knesete buvo „priimtas vienbalsiai ir jo laikytis privalo visos frakcijos“.
Jos pridūrė, kad visos opozicinės partijos sustabdys savo įstatymų kuriamąją veiklą ir daugiausiai dėmesio skirs tam, kad „nuverstų vyriausybę“.
2022 m. suformuota B. Netanyahu koalicija yra viena iš labiausiai pakrypusių į dešinę šalies istorijoje. Ją sudaro ir dvi ultraortodoksų partijos – „Shas“ bei „Jungtinio toros judaizmo“ partija.
Kilus ginčui dėl privalomosios karinės tarnybos, būtent šios dvi partijos ir grasino pritarsiančios siūlymui surengti pirmalaikius rinkimus.
„Egzistencinis pavojus“
Karinė tarnyba Izraelyje yra privaloma, tačiau sprendimu, priimtu dar tais laikais, kai šalis tik kūrėsi, o ultraortodoksai sudarė labai nedidelę bendruomenę, šventų žydiškų tekstų studijoms atsidavę vyrai nuo jos yra de facto atleidžiami.
Ilgą laiką nesutariama, ar tokia nuostata turėtų keistis.
Dėl beveik 20 mėnesių Gazoje besitęsiančio karo išaugus naujų karių poreikiui, imta intensyviau dėti pastangas atsisakyti šios išlygos – kita vertus, sustiprėjo ir pasipriešinimas tokioms pastangoms.
B. Netanyahu patiria jo vadovaujamos partijos „Likud“ spaudimą pašaukti tarnauti daugiau ultraortodoksų vyrų bei bausti vengiančiuosius tarnybos, o tai yra raudona linija tokioms partijoms, kaip „Shas“, reikalaujančioms, kad būtų priimtas įstatymas, pagal kurį jų nariai būtų visiems laikams atleisti nuo karinės tarnybos.
Iki ketvirtadienį ryte vykusio balsavimo Izraelio žiniasklaida pranešė, kad oficialūs asmenys iš B. Netanyahu koalicijos derėjosi su ultraortodoksų lyderiais, vildamiesi, kad pavyks pasiekti kokį nors kompromisą šiuo klausimu.
Teigiama, kad, siekdama laimėti laiko tokioms deryboms, B. Netanyahu koalicija Kneseto darbotvarkę pripildė įstatymų projektų, kad balsavimas dėl parlamento paleidimo prasidėtų kuo vėliau.
Trečiadienį kraštutinės dešinės finansų ministras Bezalelis Smotrichas pareiškė, kad vyriausybės išformavimas karo metu keltų „egzistencinį pavojų“ Izraelio ateičiai.
„Istorija neatleis tiems, kurie karo metu įtrauks Izraelio valstybę į rinkimus“, – kalbėdamas parlamente dėstė B. Smotrichas, pridurdamas, kad ultraortodoksai kariuomenėje tarnauti privalo dėl „nacionalinių ir saugumo priežasčių“.
B. Netanyahu vyriausybę sudaro jo vadovaujama partija „Likud“, kraštutinės dešinės frakcijos ir ultraortodoksų žydų partijos, kurių pasitraukimas reikštų vyriausybės griūtį.
