Dabartinis Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) kovos dėl antrosios kadencijos valstybės vadovo poste per rinkimus, įvyksiančius gegužės 10-ąją.
Jis pats tai pranešė ketvirtadienį per spaudos konferenciją Varšuvoje.
"Ketinu vėl kovoti, kad būčiau išrinktas į Lenkijos prezidento postą", - sakė B. Komorovskis, pabrėždamas, kad priimti šį sprendimą jį paskatino geras jo darbo vertinimas ir didelis rinkėjų pasitikėjimas.
Jeigu per pirmąjį rinkimų ratą gegužės 10-ąją nė vienas iš kandidatų nesurinks daugiau kaip 50 procentų balsų, tai gegužės 24-ąją įvyks antrasis ratas.
Kovos dėl Lenkijos prezidento posto lyderis yra B. Komorovskis, einantis šias pareigas nuo 2010 metų po pergalės neeiliniuose valstybės vadovo rinkimuose, surengtuose žuvus aviacijos katastrofoje prie Smolensko Lechui Kačynskiui (Lech Kaczynski). B. Komorovskis per visus penkerius savo darbo prezidento poste metus turi didžiulį rinkėjų pasitikėjimą. Jo reitingas visose viešosios nuomonės apklausose viršija 60 procentų.
Be B. Komorovskio, į prezidento postą savo kandidatūras iškėlė didžiausios šalyje opozicinės Teisės ir teisingumo partijos atstovas Andžejus Duda (Andrzej Duda), Magdalena Ogorek (Magdalena Ogorek) nuo Kairiųjų demokratų sąjungos, Janušas Korvinas-Mikė (Janusz Korwin-Mikke), atstovaujantis savo vardu pavadintai partijai, taip pat nepartinis kandidatas, režisierius ir publicistas Gžegožas Braunas (Grzegorz Braun). Adamas Jarubas (Adam Jarubas) atstovauja Lenkijos valstiečių partijai, Marianas Kovalskis (Marian Kowalski) - Nacionalinio judėjimo partijai, o Ana Grodska (Anna Grodska) - Žaliųjų judėjimui.
Lenkijoje prezidentas renkamas penkeriems metams. Vienas žmogus negali eiti šių pareigų daugiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Pirmoji B. Komorovskio penkerių metų kadencija baigiasi 2015 metų rugpjūčio 6-ąją.