1 nuotr.Buvęs britų premjeras Borisas Johnsonas metė Vokietijai sunkų kaltinimą. Berlynas esą pradžioje pirmenybę teikė greitam Ukrainos kariniam pralaimėjimui, o ne ilgam konfliktui. Anot stoties CNN, B. Johnsonas sakė, kad Europos šalių pozicijos dėl Rusijos invazijos buvo labai skirtingos.
„Tai buvo didžiulis šokas, - stočiai sakė B. Johnsonas. – Mes matėme, kaip rusai telkia taktines batalionų grupes, tačiau skirtingos šalys turėjo labai skirtingas pozicijas“. Prancūzija esą, pavyzdžiui, iki paskutinės akimirkos neigė, kad Rusija rengiasi pulti Ukrainą.
Vokietijos pozicija vienu metu buvo tokia, „kad, jei tai įvyktų, geriau būtų, jei viskas greitai baigtųsi ir Ukrainai pasiduotų“, - kalbėjo B. Johnsonas. Vyriausybė tai esą argumentavo „visomis įmanomomis ekonominėmis priežastimis“. „Negalėjau tam pritarti, man tai atrodė katastrofiškas požiūris. Tačiau galiu suprasti, kodėl jie taip galvojo ir jautė“, - tęsė B. Johnsonas.
Apie kokį laiką kalbėjo B. Johnsonas, neaišku. Tačiau iš kaltinimų galima suprasti, kad tai buvo prieš Rusijos invaziją vasario 24-ąją.
Jis kritikavo ir pirminę Italijos reakciją. Mario Draghuo vadovaujama vyriausybė Romoje „vienu metu tiesiog pareiškė, kad negali paremti mūsų pozicijos“, nes yra labai priklausoma nuo Rusijos angliavandenilių, teigė tuometis britų premjeras.
Tačiau skeptiškos nuomonės, B. Johnsono teigimu, pasikeitė netrukus po to, kai prasidėjo karas. „Vertinu tai, kaip veikė ES. Ji laikėsi išvien ir įvedė Rusijai griežtas sankcijas“, - sakė jis.
B. Johnsonas negailėjo pagyrų Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui. „Jis labai drąsus. Manau, kad šio konflikto istorija būtų visiškai, visiškai kitokia, jei jo nebūtų, - pažymėjo B. Johnsonas.
