Baltarusijos ateitį spręs Maskvoje

Sekmadienį, kaip ir ankstesniais savaitgaliais, tūkstančiai žmonių išėjo į sostinės Minsko ir kitų šalies miestų gatves, protestuoti prieš 26-erius metus valdantį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką. Demonstrantai taip pat padėjo gėlių toje vietoje, kur prieš mirtį buvo sulaikytas opozicijos šalininkas Romanas Bondarenka.

31 metų R.Bondarenka mirė praėjusį ketvirtadienį, kai, kaip manoma, buvo sumuštas saugumo pajėgų.

Vienas liudininkas naujienų agentūrai „Reuters" pasakojo, kad per sekmadienio protestus policija šaudė į demonstrantus guminėmis kulkomis, o Rusijos naujienų agentūra „Interfax" skelbė, kad policija prieš minią žmonių panaudojo ašarines dujas.

Rugpjūtį vykę prezidento rinkimai Baltarusijoje sukėlė mėnesius trunkančią politinę krizę. Pagrindinė opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja teigia, kad prezidento rinkimai buvo suklastoti ir ji laimėjo 60-70 proc. balsų. Netrukus po rinkimų ji pabėgo iš šalies į Lietuvą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino remiamas A.Lukašenka po rinkimų paskelbė savo pergalę ir atsisakė trauktis iš pareigų.

Situaciją komentuoja politologas Vadimas VOLOVOJUS:

Kad būtų aptarti galimi „ramybės" Baltarusijoje scenarijai, reikia pirmiausia apibrėžti viso šio reikalo dalyvius: Baltarusijos žmonės, Baltarusijos valdžia, o taip pat du išoriniai žaidėjai - Rusija ir Vakarai. Turint galvoje šių žaidėjų interesų skirtumus, pasiekti visiems priimtiną scenarijų - neįmanoma. Neįmanoma jau dėl to, kad Rusija ir Vakarai yra geopolitiniai priešai ir jie varžosi dėl postsovietinės erdvės, o viena iš tokių varžybų arenų tapo Baltarusija.

Tuomet mėginkime aptarti scenarijų, kad bent jau dauguma žaidėjų būtų patenkinta. O toks scenarijus egzistuoja. Pavyzdžiui, prezidentu tampa koks nors Viktoras Babaryka, kuris dabar sėdi kalėjime ir tuomet opozicija bent jau prarastų rimtesnį pagrindą protestams. Kaip tai gali būti realizuota? Pirmiausia, įvykdoma konstitucinė reforma, apie kurią Aliaksandras Lukašenka ir pats daug kalba, organizuojami nauji rinkimai, A.Lukašenka išeina, ateina V.Babaryka. Tuomet lieka patenkinti ir rusai, nes akivaizdu, jog žmogų, dirbusį „Gazpromo" sistemoje, būtų nesunku susieti su Rusija. Na, o baltarusiai gauna kandidatą, kuris lyg ir buvo opozicijoje dabartinei valdžiai.

Tačiau opozicija Baltarusijoje nėra vieninga ar vienalytė: yra eilinių žmonių nepasitenkinimas ir yra opozicija, siekianti savo politinių tikslų bei interesų. Kitaip tariant, jeigu ateina V.Babaryka, tuomet kam reikalinga Sviatlana Cichanouskaja su visais Vakarų interesais? Žinoma, Vakarai tokiu atveju neliks patenkinti, o taip pat ta dalis opozicijos, kuri sieja save su Vakarais, tačiau, kalbant apie pačios valstybės gerovę, toks scenarijus gali būti priimtinas daugeliui. Bent jau daugelį žmonių tai paskatintų nusiraminti.

Galima svarstyti ir kitą teorinį scenarijų. Pavyzdžiui, prasideda tikrai masiniai protestai, įvyksta „spalvotoji revoliucija", jėgos struktūros išduoda A.Lukašenką, jis išeina ir į jo vietą ateina provakarietiškas žmogus. Ir tuomet visu gražumu iškyla klausimas dėl Baltarusijos ateities. Galbūt galima daryti atsargią prielaidą (kuria sunku patikėti), kad Baltarusijoje viskas klostysis kitaip, negu Ukrainoje. Tačiau supraskime, jog iš principo reikės keisti visą Baltarusijos politinę ir ekonominę sistemą. Vadinasi, neišvengiamai bus toks pats laikotarpis, kai žlugo Sovietų Sąjunga ir reikėjo reformuotis Rusijai, t.y. matysime XX a. paskutiniojo dešimtmečio pasikartojimą, o tą baisu prisiminti visiems... Taigi, tokiu atveju ir Baltarusijos gali laukti kažkas panašaus.

Fundamentalios permainos pareikalaus skaudžių ir sunkių reformų, perėjimo prie rinkos ekonomikos, o tai sukels katastrofiškas socialines-ekonomines pasekmes visuomenėje. Kitaip sakant, ateina naujas gamyklos savininkas ir išmeta į gatvę mažiausiai pusę darbuotojų, kurie dirba neefektyviai, o taip vyksta visoje šalyje... O ką tokiu atveju darys Rusija? Nes Ukrainos pavyzdys parodė, jog Rusija atsisakė Ukrainos importo, todėl jie gali pagalvoti: o kam mums toliau maitinti Baltarusijos ekonomiką, duoti jiems kreditus ir vystyti bendradarbiavimą, jeigu ši valstybė dabar dirbs prieš mus?

Todėl aš manau, kad šis scenarijus sunkiai įtikėtinas. Todėl grįžkime prie pirmo scenarijaus. Žinoma, čia svarbi ir jėgos struktūrų, kurios gauna geras algas, pozicija. Jos gali išduoti A.Lukašenką, tačiau tik dėl kito žmogaus, kuris laikytųsi panašios politikos. Kitaip sakant - tai būtų toks pats prorusiškas kandidatas, pavadinkime, sąlyginis V.Babaryka. Greičiausiai tai ir planuojama, matant, kaip organizuojama konstitucinė reforma. Nors iš A.Lukašenkos galima tikėtis bet ko, tačiau visa įvykių logika diktuoja, kad po reformos bus nauji rinkimai ir ateis Maskvai ištikimas kandidatas, kurį bus galima susieti ir su opozicija, kad nusiramintų žmonės.