15 nuotr.Sekmadienį Baltarusijoje įvyko prezidento rinkimai. Kaip ir buvo galima tikėtis, juos didžiule persvara laimėjo dabartinis šalies vadovas Aliaksandras Lukašena. Rinkimų išvakarėse nepriklausomi politologai prognozavo, kad A.Lukašenkos laikas eina į pabaigą ir greta Lietuvos formuojasi nestabilumo teritorija. Jų žodžius patvirtino rinkimų naktį kaimyninėje šalyje kilę ir žmonių aukų pareikalavę masiniai protestai.
Protestai apėmė visą šalį
Nors artėjant rinkimų datai Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka bandė raminti visuomenę teigdamas, kad „nėra pagrindo laukti chaoso ar pilietinio karo“, rugpjūčio 9-osios įvykiai parodė, kad jis klydo. Vakarop, pasirodžius pirmiesiems rinkimų rezultatams, pavirtinusiems A.Lukašenkos pergalę, masinės spontaniškos protesto akcijos apėmė visą Baltarusiją. Išsiveržti per metų metus žmonių sukauptą neapykantą valdžiai dar labiau paskatino šalies teisėsaugos organų, be jokios priežasties pradėjusių suiminėti rinkėjus, veiksmai.
Pagrindiniu „mūšio lauku“ tapo šalies sotinė Minskas. Protestuotojai puolė pareigūnus, šie pirma atsakė šviesos ir garso granatomis, vėliau mitinguotojai buvo malšinami ašarinėmis dujomis, galiausiai į darbą buvo paleistos vandens patrankos ir guminės kulkos. Nepaisant priemonių gausos, norimo rezultato jos nedavė ir mitinguotojų nesustabdė. Šiems į pagalbą suskubo ir automobilių vairuotojai, Minske užtvėrę centrinį Mašerovo skverą ir apsaugoję protesto dalyvius nuo kariškių.
Paryčiais protesto akcijos buvo numalšintos ir valdžia pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
Mitinguotojų laukia represijos
Žmogaus teisių gynimo centro „Vesna“ teigimu, rugpjūčio 10 d. 10 val. duomenimis, iš viso šalyje buvo sulaikyta 213 protesto akcijų dalyvių. Daugiausia - Minske. 70 žmonių buvo sulaikyti mitingo metu, dar 40 stebėtojų buvo suimti rinkimų apylinkėse. VRM duomenimis, buvo suimta apie 3000 mitingų dalyvių. Per susirėmimus nukentėjo 50 protestuotojų ir 39 pareigūnai.
Taip pat pranešama apie mažiausiai vieną žuvusį protesto akcijų dalyvį, tačiau Baltarusijos VRM oficialiai šios informacijos nepatvirtino.
Užtat oficialiai buvo informuota, kad „visi riaušių kaltininkai bus nubausti“. Tai pareiškė Tyrimų komiteto (TK) vadovas Ivanas Noskevičius, praneša BELTA.
TK patikslino, kad teisėsaugos pareigūnai apžiūri visų nesankcionuotų gatvės akcijų vietas. Apžiūros metu fiksuojama tai, ką protestuotojai naudojo kaip ginklus - suoliukai, šiukšlių konteineriai, akmenys, buteliai, lengvai užsiliepsnojantys skysčiai ir t.t.
I.Noskevičiaus teigimu, suinteresuoti masiniais neramumais asmenys savo tikslų realizavimui pasinaudojo minia, tarsi „savotišku instrumentu“. Jie puikiai išmanė žmonių psichologiją ir žinojo, kaip stichinius poelgius pakreipti sau naudinga linkme.
„Daugelis įtariamųjų ir suimtųjų yra smarkiai apsvaigę nuo alkoholio. Paimti vaizdo kamerų įrašai, toliau nustatomi prie riaušių prisidėję asmenys. Visų jų veiksmai sulauks teisinio įvertinimo“, - žadėjo I.Naskevičius.
Sulaikytiesiems, gali grėsti iki 15 metų kalėjimo.
Prognozuoti dar anksti
Taigi oficialiais rinkimų komisijos duomenimis, neva net 80,23 proc. rinkėjų prezidento rinkimuose balsavo už A.Lukašenką, o rinkėjų aktyvumas esą siekė 84,23 proc.
S.Tichanovskajos rinkiminis štabas planuoja rinkimų rezultatus apskųsti, neatmetama ir naujų protestų galimybė. Dabartinio šalies vadovo tokie pažadai neišgąsdino. Sakydamas pirmąją po rinkimų oficialią kalbą, A.Lukašenka pareiškė, kad „politika turi būti viena - žmonės“, ir pažadėjo pasidomėti, kaip naudojamos aukštųjų technologijų žemės ūkio projektui skirtos lėšos.
Vilniaus universiteto, Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto dėstytojo dr. Lauryno Jonavičiaus teigimu, rinkimai buvo suklastoti dar prieš prasidedant balsavimui.
„Kandidatų persekiojimas bei trukdymas dalyvauti ir neadekvačių rinkiminių komisijų formavimas aiškiai rodė, kas juos „laimės“. Taip ir nutiko, tačiau A.Lukašenkos gauti daugiau kaip 80 proc. balsų - „paimti iš lubų“. Jis puikiai suprato, kad neturi tokio palaikymo, jog galėtų laimėti rinkimus jei ne pirmame, tai bent antrame rate. Tik labai abejotina, ar tokį palaikymą būtų turėjęs kažkuris kitas kandidatas, - pastebėjimais dalinosi politologas. - S.Tichanovskaja yra ne politikė, o „reklaminis“ rinkimų veidas. Tikėtina, kad už ją buvo balsuota, tačiau balsai rodo ne jos palaikymą, o nepasitenkinimą A.Lukašenka. Tik jis nėra toks didelis, koks buvo kaimyninėje Ukrainoje. A.Lukašenka nepabėgo iš šalies, nepasitraukė iš užimamo posto, todėl įtampa tarp valdžios ir visuomenės tik dar labiau augs. Juolab kad prezidentui dabar skubiai reikės spręsti, ką toliau daryti su šalimi, kuri jo kaip vadovo jau nebenori pripažinti“.
Baltarusijoje per dvi paras į ligonines pateko daugiau kaip 200 žmonių, nukentėjusių per susirėmimus
Įvairių Baltarusijos miestų ligoninėse gydoma daugiau kaip 200 žmonių, nukentėjusių per susirėmimus po prezidento rinkimų, praneša „Interfax“, remdamasi šalies Sveikatos apsaugos ministerija.
Pasak žinybos atstovų, dažniausiai diagnozuojami minkštųjų audinių sumušimai, galūnių traumos.
„Keli žmonės buvo hospitalizuoti su galvos smegenų traumomis, taip pat krūtinės ląstos ir pilvo traumomis“, - sakoma ministerijos pranešime. Kai kuriems nukentėjusiesiems prireikė operacijų, dabar jų būklė stabili.
Vienas iš sužeistųjų mirė dar prieš atvykstant gydytojams. Jo mirties priežasties ministerijos atstovai nenurodė.
Naktį į rugpjūčio 11-ąją apie vieno protestuotojo žūtį pranešė Baltarusijos VRM.
Antradienį VRM suvestinėje pranešama, kad traumas patyrė 21 pareigūnas ir kad buvo sulaikyti daugiau kaip 2 tūkst. protestuotojų.
Už dalyvavimą protesto akcijose per dvi paras Baltarusijoje buvo sulaikyta apie 5 tūkst. žmonių.
Baltarusijoje rugpjūčio 9 d. įvyko prezidento rinkimai. Preliminariais CRK duomenimis, dabartinis valstybės vadovas A. Lukašenka surinko 80,08 proc. balsų, opozicijos kandidatė S. Cichanouskaja – 10,09 proc.
Paskelbus balsavusių rinkėjų apklausų rezultatus, sekmadienio vakarą Minske ir kituose Baltarusijos miestuose prasidėjo masinės protesto akcijos, kurios virto susirėmimais su milicijos darbuotojais.
