1 nuotr.

Baltarusija perspėja neprisižaisti su demokratija. EPA-Eltos nuotr.

Pasak baltarusių lyderio, daugelis jį kaltina totalitarizmu ir diktatūra. „Aš atsakau - paklauskite verslininkų. Juos tokia diktatūra tenkina? Tai kam tada tuščiai pliurpti ir kalbėti apie kažkokią demokratiją? Žiūrėkite, kad jūsų demokratija nepalaidotų jūsų pačių“, - perspėjo kaimyninės šalies vadovas.

Paklaustas žurnalistų apie žmogaus teises, jis kalbą pakreipė apie socialines teises - teisę į darbą, galimybę dirbti tiek gimtinėje, tiek užsienyje, nemokamą mokslą ir mediciną. „Įvardinkite man bent vieną ES šalį, kuri pasiekė tokį socialinių garantijų lygį“, - susirinkusiųjų paprašė A.Lukašenka.

Tai, kad Baltarusija, net ir norėdama suartėti su Europa, neskubės keisti galiojančios sistemos, neslėpė ir šalies užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. Duodamas interviu „Süddeutsche Zeitung“ jis teigė, kad respublika nenori kartoti Ukrainos klaidų.

„Šiandieninė situacija Ukrainoje yra puikus neigiamas pavyzdys. Dėl to, mano įsitikinimu, kalta ir ES, kuri neseniai bandė kaip galima greičiau Ukrainą pritraukti“, - pabrėžė ministras.

Pasak V.Makėjaus, jis supranta Ukrainos siekį suartėti su ES, tačiau nenori veikti vadovaujantis tokia pačia logika. „Mes nenorime kartoti ukrainiečių klaidų ir stengiamės įvertinti visus galimus pavojus, tykančius kelyje į glaudesnį bendradarbiavimą su ES. Atsargumas užkoduotas baltarusių mentalitete“, - sakė jis.

URM vadovas patikslino, kad respublika, vertindama Rusiją kaip pagrindinį sąjungininką ir partnerį, planuoja vystyti santykius visomis kryptimis. Pabrėžęs, jog šiandieniniai Maskvos ir Minsko santykiai yra „labai geri“, jis teigė, kad juos ir toliau planuojama stiprinti.

Tiesa, Baltarusija neplanuoja apsiriboti vien Rusija, nes per finansinę 2008 m. krizę baltarusiai „savo kailiu patyrė, jog priklausymas tik nuo vienos šalies gali smarkiai pakenkti ekonomikai“.

Baltarusija mirties bausmės neatsisakys, bet apie tai vis pagalvoja

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė kokiomis aplinkybėmis šalyje gali būti panaikinta mirties bausmė. Tai jis pareiškė susitikimo su Austrijos prezidentu Aleksandru van der Belenu (Alexander Van der Bellen) metu, praneša BELTA.

Pasak jo, Europos Sąjunga jau atvirai reikalauja, kad Baltarusija atsisakytų mirties bausmės, todėl jie nebegali „į tai visiškai nereaguoti“. Visgi, šalies vadovo teigimu, mirties bausmės panaikinimo problema gali būti sprendžiama tik visuotiniame referendume, kadangi pastarąjį kartą sprendimas šiuo klausimu buvo priimtas būtent plebiscitu.

Baltarusijos lyderis pabrėžė, kad valdžia nuolat stebi visuomenės nuotaikas ir vėl ėmus taikyti mirties bausmę jos smarkiai nepasikeitė. „Ar verta šiandien dėl to rengti referendumą, kad gautume neigiamą atsakymą? Manau, kad neverta“, - sakė A.Lukašenka.

Jo teigimu, jeigu tai yra vienintelė priežastis, kodėl Baltarusija nebus priimta į Europos Tarybą, šalis gali ir palaukti.

„Kalbant apie Europos Tarybą ir mūsų narystę, priimsite - ačiū, nepriimsite - pakentėsime“, - pareiškė A.Lukašenka žurnalistams.

Baltarusija yra vienintelė Europos ir NVS šalis, kur vis dar galioja mirties bausmė. Remiantis šalies Baudžiamuoju kodeksu, mirties bausmė gali būti skirta už ypač sunkius nusikaltimus - už masinio naikinimo ginklo panaudojimą, karo kurstymą, genocidą, tarptautinį terorizmą, žmogžudystę, valdžios užgrobimą, teroristinį aktą, pareigūnų nužudymą ar valstybės išdavystę. Ji gali būti skiriama vyrams nuo 18 iki 65 metų ir realizuojama nuteistuosius sušaudant.