1 nuotr.Baltarusijos ir įvykių joje tema pirmuose spaudos puslapiuose mirga jau beveik metus laiko, tačiau požymių, kad situacija kaimyninėje šalyje imtų keistis, nėra. Dar daugiau, nepaisant dalies pasaulio šalių spaudimo, faktinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka, ne tik sugebėjo išsaugoti prezidento postą, bet ir, jausdamas Rusijos paramą, pats pereina į puolimą.
Kaltinimai kaimynams
A.Lukašenka atidžiai stebi situaciją tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje ir, sau įprasta maniera, nevengia jų komentuoti. Pastarosiomis dienomis jis įvertino padėtį, kurioje, smarkiai išaugus nelegalių migrantų srautams, atsidūrė Lietuva, praneša BELTA.
„Aš sąžiningai perspėjau, kad daugiau nebegaudysime tų, kuriuos jūs skriaudėte Afganistane, Irane, Irake. Dėl jūsų [ES] įvestų sankcijų, mes tam nebeturime nei jėgų, nei pinigų", - pareiškė šalies vadovas. Jo teigimu, niekas tiksliai nežino ir to, kas „šiuo metu vyksta Lietuvoje ir pasienyje".
Nebesirūpinti į ES teritoriją bandančiais patekti migrantais A.Lukašenka pažadėjo gegužės pabaigoje, atsakydamas į Vakarų reakciją dėl Minske nusileidusio (ar nutupdyto) „Ryanair" lėktuvo. „Mes stabdėme narkotikų ir migrantų srautus. Dabar patys juos galėsite gaudyti ir valgyti", - tuomet pažadėjo jis.
Prezidento dėmesio sulaukė ir Ukraina - jis nurodė pasieniečiams visiškai uždaryti bendrą su šia valstybe sieną.
A.Lukašenka patikslino, kad tokį sprendimą lėmė „didžiuliai, iš Ukrainos permetami, ginklų kiekiai".
Ukraina į tokius Baltarusijos vadovo žodžius sureagavo nedelsiant - šalies URM atstovas Olegas Nikolenko kategoriškai paneigė jiems metamus kaltinimus, informavo „RIA Novosti".
„Niekada nesikišome į Baltarusijos vidaus reikalus. Neplanuojame to daryti ir ateityje. Tikimės analogiškos Minsko reakcijos, nes šiaurinė siena turėtų likti saugumo zona", - teigė O.Nikolenko.
Jis taip pat patikslino, kad Ukrainos priskyrimas išorinėms grėsmėms yra „Baltarusijos visuomenės dezinformavimo, represijų ir gąsdinimo politikos dalis". Būtent todėl, O.Nikolenkos įsitikinimu, net ir tokie vieši pareiškimai „nesugebės pakeisti baltarusių nuomonės apie ukrainiečius ir Ukrainą kaip valstybę, kuri gerbia ir gina žmonių teises".
Beje, kiek anksčiau Ukrainos sienos apsaugos tarnybos vadovas Sergejus Deineko pareiškė, kad dėl potencialaus pavojaus nacionaliniam saugumui, būtina stiprinti su Baltarusija besiribojančios sienos dalies apsaugą. Pasak jo, tam reikėtų patobulinti apsaugos sistemą, permesti į pasienį greitojo reagavimo būrius bei statyti naujus techninius-gynybinius punktus.
Šalys vis tiek susijungs?
Nepaisant vis labiau augančios įtampos, Ukrainos Aukščiausios Rados deputatas Ilja Kiva, priklausantis opozicinei partijai „Opozicionnaja platforma - Za žizn" (Opozicinė platforma - Už gyvenimą), sveikindamas Baltarusiją su nepriklausomybės diena, savo „Telegram" kanale paviešino kreipimąsį į šios šalies gyventojus. Deputatas prognozavo, kad anksčiau ar vėliau, bet Baltarusija, Rusija ir Ukraina visgi susijungs į vieną bendrą valstybę.
„Išauš diena, kai baltarusiai, rusai ir ukrainiečiai susivienys ir taps ta vieninga, galinga, chaosui, savivalei ir beprotybei galinčia pasipriešinti, jėga. Mes sugebėsime išsaugoti savo istoriją. Mes sugebėsime atkurti turėtus gerus tarpusavio santykius", - teigė politikas. Jis taip pat pabrėžė, kad ukrainiečių širdyse visada bus gyva meilė savo kaimynams slavams.
Baltarusių tautą I.Kiva pavadino „artima ir gimininga". Pasak jo, kaimyninės šalies gyventojams pavyko apginti savo Nepriklausomybę, o šiandieninė Ukraina ją jau prarado.
