respublika.lt
 
VZ LOGO 3

Backstop ir anglų-airių konflikto šaknys (1)

2019 spalio mėn. 05 d. 09:30:00
Ričardas ČEKUTIS

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Džonsonas (Boris Johnson) Europai pateikė savąjį atsiskyrimo nuo ES planą, kurio reikšmingiausioji dalis skirta Airijos „apsidraudžiamajam mechanizmui“ (backstop). Kadangi baiminamasi, jog vėl bus uždaryta siena tarp Airijos ir Šiaurės Airijos, o tai esą grąžins senuosius konfliktus, skaitytojams pateikiame airių-anglų arba katalikų ir protestantų nesantaikos šaknų istoriją.

×
nuotr. 1 nuotr.
EPA-Eltos nuotr.

 

Protestantiškoji Anglija valdant Elžbietai I (1533-1603) ėmėsi kolonizuoti Airiją, apgyvendinant ten anglus ir škotus. Jau valdant Jokūbui I, nuo 1609 m. iki tol retai protestantų apgyvendintos devynios Ulsterio provincijos smarkiai „atsiskiedė“ - beveik pusė šiuolaikinės Šiaurės Airijos gyventojų jau buvo protestantai. Kolonizacija turėjo sukelti konfliktą su senaisiais gyventojais airiais katalikais, kurie 1641 metais sukilo ir pradėjo masines protestantų žudynes.

Kiek anksčiau, valdant Jokūbo sūnui Karoliui I, 1628 m. Anglijos parlamentas priėmė „Teisių peticiją“. Parlamentas labai apribojo karaliaus valdžią. Karalius siekė vienvaldystės, todėl paleido parlamentą. Šiam toks savavališkas elgesys nepatiko ir 1642 m. šalyje įsiplieskė daug metų trunkantis pilietinis karas, kurį galų gale laimėjo parlamentas, padedamas savo armijos, vadovaujamos Oliverio Kromvelio (Oliver Cromwell). 1649 m. Karolis I buvo nukirsdintas, o Anglija tapo respublika.

Pilietinio karo metu Airija stojo Karolio I pusėn. 1649 m. rugpjūtį O.Kromvelis išsilaipino su savo armija Dubline. Šturmuojant apgultą Drohedos miestą, esantį į šiaurę nuo Dublino, buvo išskersta ir didžiulė dalis civilių gyventojų. Po mėnesio ne geresnė lemtis ištiko ir Pietų Airijos miestą Veksfordą. Per devynis mėnesius O.Kromvelis su savo daliniais ėmė kontroliuoti visą salą. Manoma, kad Airija per tuos dešimtmečius prarado trečdalį savo gyventojų.

1660 m. žlugus respublikai ir į sostą atėjus Stiuartų karaliui Karoliui II, kuris buvo palankus katalikams, Airijai vėl atgijo viltis. 1685 m. Angliją ir Airiją dar valdė katalikybę išpažįstantis Jokūbas II. Kaip tik gimė sosto įpėdinis ir protestantiškame Londone buvo baiminamasi, kad karalių rūmai neliktų ilgiems laikams katalikiški. Užimti Anglijos sosto parlamentarai pakvietė Jokūbo žentą reformatą Vilhelmą (Wilhelm) iš Nyderlandų Oranų kunigaikščių giminės. Vilhelmas atvyko į Didžiąją Britaniją 1688 m. ir perėmė valdžią be kraujo. Jokūbas pabėgo į Prancūziją ir, ten apginklavęs kariuomenę, išsilaipino Airijoje, kur buvo džiaugsmingai sutiktas.

Tačiau 1690-ųjų liepą naujasis karalius nugalėjo senąjį mūšyje prie Boino upės. Todėl Vilhelmas Oranietis iki šios dienos yra laikomas protestantiškosios Šiaurės Airijos didvyriu. Netrukus airiai katalikai pradėti diskriminuoti įvairiausiais įstatymais, jų žemės valdos jau 1700 m. sumažėjo 14 procentų, o vėliau - 1780 m. dar 5 proc. Valstybinės tarnybos katalikams tapo neprieinamos. Katalikų aukšto rango pareigūnai ir vienuoliai turėjo išvykti iš šalies, o kunigai tikėjimą galėjo praktikuoti tik pogrindyje.

XX a. situacija paaštrėjo, abi pusės griebėsi ginklų: Šiaurės Airijos protestantai sudarė „Ulster Volunteer Force“ (Ulsterio savanorių pajėgos), airiai - „Irish Citizen Army“ (Airijos piliečių armija - IRA). 1969 m. iš abiejų pusių išprovokuoti neramumai prasiveržė daugelyje miestų, turėjo įsikišti britų armija. 1972 m. sausio 30 d. britų kareiviai susidorojo su katalikų demonstrantais Londonderyje. IRA atsakė „Kruvinuoju penktadieniu“ liepos mėnesį su bombų sprogdinimais Belfaste. Vien 1972-79 m. politinių pasikėsinimų ir atpildo veiksmų aukomis tapo 1,5 tūkst. žmonių, nuo 1969 iki šiandien - apie 3 tūkst.

Kas yra vadinamasis Airijos apsidraudžiamasis mechanizmas (backstop)?

Dar Teresos Mei (Theresa May) laikais pasiektas susitarimas su ES numato „apsidraudžiamąjį mechanizmą“, turintį užtikrinti, kad Šiaurės Airijos ir Airijos pasienyje nebus atnaujintos patikros.

Siekiant, kad Šiaurės Airija neatsiskirtų nuo JK, abi pusės tuo metu sutarė, kad ES ir JK sudarys bendrąją muitų teritoriją, o visa Britanija liks muitų sąjungoje. Šiaurės Airija laikysis ES bendrosios rinkos taisyklių dėl visų produktų, įskaitant žemės ūkio produkciją, judėjimo. Taip pat numatyta, kad Šiaurės Airijos ekonomika išlaikys nevaržomą prieigą prie likusios JK. ES ir JK bendrojoje muitų teritorijoje JK prekėms, gabenamoms į likusias 27 Bendrijos valstybes, nebus taikomi muitai ir kvotos.

Abi pusės įsipareigojo iki 2020 metų liepos 1-osios parengti susitarimą, pakeisiantį „apsidraudžiamąjį mechanizmą“. Jei to nepavyks padaryti, pereinamasis laikotarpis galėtų būti pratęstas.

Ką siūlo Borisas Džonsonas?

Vietoj muitinės tikrinimų B.Džonsonas siūlo įkurti „visą Airijos salą apimančią reguliavimo zoną“. Įvedus reguliavimo zoną, Šiaurės Airija laikinai laikytųsi ES standartų ir taisyklių, todėl patikrinimų nereikėtų. Pagal šią tvarką, į Šiaurės Airiją iš pagrindinės Britanijos teritorijos gabenami žemės ūkio produktai būtų tikrinami, „kaip numato ES įstatymai“.

B.Džonsono pasiūlyme tokio statuso laiko limitas nenurodomas, bet sakoma, kad jį kas ketverius metus turėtų pratęsti Šiaurės Airijos parlamentas. Paradoksas, kad šio parlamento darbas jau daugiau kaip dveji metai yra sustabdytas dėl ginčo tarp pagrindinių junionistų ir nacionalistų partijų.

Pagal B.Džonsono planą vietoj muitinės tikrinimų pasienyje, kurie būtų pradėti vykdyti 2021 metais pasibaigus „Brexit“ pereinamajam laikotarpiui, „apie prekių judėjimą tarp Šiaurės Airijos ir Airijos bus pranešama naudojant deklaravimą“. Tuo metu realūs tikrinimai būtų vykdomi tik prekiautojų įmonėse arba specialiai paskirtose vietose, o ne prie Airijos sienos su Šiaurės Airija.

Pasidalink: Pasidalink: Facebook
Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (1)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • ALYTUS: Valstybės ekstremalių situacijų komisija nutarė ekstremalios padėties valstybės mastu neskelbti; vis dėlto Pramonės rajone esančioms įmonėms komisija uždraudė dirbti.
  • SPRĘS: šeštadienį Bendruomenių Rūmų nariai susirinks į Didžiosios Britanijos parlamento nepaprastąjį posėdį, kad pritartų arba atmestų naują sutartį dėl „Brexit“ sąlygų.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Ar tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams turėtų būti didesnės?

balsuoti rezultatai

Ar mėgstate atostogauti vėsiuoju sezonu?

balsuoti rezultatai
reklama
VZ LOGO 2
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+9 +11 C

 +8 +9 C

 

+7 +9 C

+14 +16 C

+16 +18 C

 

 +16 +18 C

3 m/s

1-3 m/s

 

2-5 m/s

 

USD - 1.1144 PLN - 4.2843
RUB - 71.3066 CHF - 1.0996
GBP - 0.8644 NOK - 10.2198