1 nuotr.Viena Izraelio įmonė, kaltinama įvairių šalių vyriausybėms pardavinėjusi šnipinėjimo programą, yra siejama su 50 tūkst. aktyvistų, žurnalistų, verslininkų bei politikų visame pasaulyje išmaniųjų telefonų numerių sąrašu.
Izraelio „NSO Group" įmonė ir jos šnipinėjimo programa „Pegasus" žiniasklaidos dėmesio sulaukia jau nuo 2016 m., kai tyrėjai apkaltino ją padedant šnipinėti disidentą Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE).
Sekmadienį paskelbta informacija daug kam kelia nerimą dėl privatumo bei žmogaus teisių pažeidimų. Kaip teigiama žiniasklaidos pranešimuose, nutekinta informacija rodo, kokiu mastu privačios Izraelio įmonės klientai visame pasaulyje galėjo netinkamai naudoti programą „Pegasus".
Apie galimą „Pegasus" naudojimo mastą pranešė „The Washington Post", „The Guardian", „Le Monde" ir kitos žiniasklaidos priemonės, bendradarbiavusios vykdant tyrimą dėl duomenų nutekinimo.
Buvo nutekintas daugiau nei 50 tūkst. išmaniųjų telefonų numerių sąrašas. Į jį įtraukti numeriai, kaip manoma, yra „NSO Group" klientus nuo 2016 m. dominančių asmenų telefonų numeriai, praneša žiniasklaidos priemonės.
„The Washington Post" skelbė, jog nutekintu sąrašu su naujienų organizacijomis pasidalijo Paryžiuje įsikūrusi žurnalistikos ne pelno siekianti organizacija „Forbidden Stories" bei „Amnesty International".
Dienraščio teigimu, tiksliai nežinoma, kiek sąraše atsiradusių žmonių buvo sekta, į kiek jų buvo iš tiesų nusitaikyta. „The Washington Post" skelbė, jog 15 tūkst. į sąrašą įtrauktų telefonų numerių yra Meksikos politikų, profsąjungų atstovų, žurnalistų bei vyriausybės kritikų numeriai. Sąraše yra Meksikos žurnalisto, kuris buvo nužudytas automobilių plovykloje, numeris. Jo telefonas niekada nebuvo rastas, tad neaišku, ar jis buvo sekamas telefonu.
Į skandalą jau sureagavo Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen), vakar pareiškusi, kad šnipinėjimo programos skandalas yra visiškai nepriimtinas, jei visa tai tiesa. „Reikia patikrinti, bet jei taip tikrai yra, tai - visiškai nepriimtina", - reporteriams Prahoje sakė U.fon der Lejen. Ji į Prahą atvyko pristatyti ES patvirtinto 7 mlrd. eurų vertės Čekijos atsigavimo po pandemijos plano, tačiau buvo priversta komentuoti naująjį skandalą, tad griežtai pasmerkė įtariamą išpuolį prieš žurnalistų telefonus. „Laisva spauda yra tarp pagrindinių Europos Sąjungos vertybių", - sakė ji po susitikimo su Čekijos premjeru Andrejumi Babišu.
Komentuoja Saugumo politikos ekspertas Ignas STANKOVIČIUS
Pirmiausia reikėtų akcentuoti interesą, kuris yra akivaizdus: Izraelis gyvena nuolatinėje įtampoje ir karo grėsmėje, todėl jam itin aktualu žinoti, kaip į šią situaciją žiūri pasaulis, tarp jų ir Vakarų pasaulis. Kai žinai, kaip žiūri, tuomet galima mąstyti apie įtakos svertus, kad būtų galima situaciją pakreipti norima linkme. Izraeliui tai labai svarbu, juolab kad be Amerikos pagalbos šiai šaliai būtų nepalyginamai blogiau... Ilgalaikėje perspektyvoje Izraelis iš JAV gauna milijardines paskolas, kurias vėliau tiesiog nurašo, todėl jiems reikia žinoti, kokios nuotaikos vyrauja ne tik potencialių priešininkų, bet ir artimų sąjungininkų stovykloje... Tačiau vien tik politikų nuomonę žinoti čia nepakanka - reikia žinoti ir vyraujančias visuomenės nuotaikas, kad, reikalui esant, būtų galima tą nuomonę pakreipti sau naudinga linkme, suformuoti ją taip, kad politikai negalėtų atsisakyti tave remti. Šie žaidimai Izraeliui yra tiesiog gyvybiškai būtini, todėl manęs nestebina panašios sekimo programėlės bei jų eksportas.
Antra vertus, ten, kur yra daugiau autoritarinio prado (po demokratijos vėliava ar be jos), tokių sekimo programėlių poreikis, žinoma, yra didesnis. Labai daug kas priklauso nuo lyderio - jis gali reikštis demokratinėje šalyje, tačiau savo autoritarinius poreikius gražiai aprengti demokratijos rūbu. Autoritarizmo mes rastume visur, tik skiriasi laipsnis.
Ko gero, daugiausia demokratijos galėtume aptikti Šveicarijoje - šalyje, kuri nėra pasaulinė jėga ir kuri neužsiima rimto pasaulinio žaidėjo žaidimais. Tačiau kai reikia nuspręsti ką nors greitai, demokratija tampa kliūtimi, nes demokratija reikalauja daug laiko. Demokratinė sistema yra efektyvi stabiliame vystymesi, kada aplink yra ramu. Tačiau jeigu yra laiko deficitas, reikalingi išgyvenimo sprendimai čia ir dabar, demokratija gyvybingumo prasme nėra tokia gyvybinga, kaip primityvūs režimai. Tai pritaikoma ne tik žmonių sociume, bet ir įvairiose gyvybės formose - antai primityvios gyvybės formos išgyvena tokiomis sąlygomis, kur bet koks sudėtingesnis organizmas iškart žūtų.
