Artėja pozityvios permainos Europoje?

- Paskelbta, jog Vengrija ir Lenkija susitarė su ES pirmininkaujančia Vokietija dėl ES biudžeto blokavimo, tačiau niekur nepaskelbta, ką jie konkrečiai susitarė. Taigi - ką galėjo susitarti dvi absoliučiai priešingas pozicijas užimančios pusės? Ir kas ten ką blokuoja? Susidaro įspūdis, kad Briuseliui labai patogu „blokavimu" kaltinti vengrus ir lenkus, kad tik niekas neklausinėtų, kodėl jis uzurpavo visas nacionalinių valstybių teises, o savo požiūrį pavadino „teisės viršenybe"...

- Oficialiai nėra jokių duomenų, ką jie iš tikrųjų susitarė. Tačiau pradėkime nuo to, kad pati sąvoka „blokavo biudžetą" yra melaginga ir naudojama grynai propagandiniais tikslais. Nei vengrai, nei lenkai nieko neblokuoja ir viešai sako, jog visus biudžeto perskirstymus ir pagalbos šalims pavedimus galima daryti laisvai, nes jie tam pritaria - tiesiog jie nenori, kad jų šalims būtų taikomi suvaržymai tose srityse, kurios nebuvo suderintos stojant į Europos Sąjungą. ES turi labai aiškią patirtį, kas įvyksta, taikant įvairias prievartines priemones ir visiškai ne vietoje demonstruojant savo galią, tam yra pavadinimas - „Brexit"... Žinoma, jeigu prancūzams su vokiečiais buvo labai naudinga „išmesti iš barščių" senus konkurentus britus ir pradėti kontinentinės Europos žaidimėlius, tai vengrų bei lenkų išstūmimas iš žaidimo iš esmės reikštų tokios ES, kokia yra šiandien, mirtį ir grįžimą tik prie anglies ir plieno ekonominės sandraugos... Tai reikštų politinės galios praradimą. O tai reikštų šimtų ir tūkstančių biurokratų, sėdinčių Briuselio postuose bei posteliuose, gerovės praradimą bei visos Bendrijos politinę ir ekonominę mirtį. Todėl, žinoma, tokios velniavos niekas nenori nei Briuselyje, nei Berlyne, nes ES biurokratija ir yra ta giluminė ES valstybė. Visa ši gauja, ieškanti asmeninės gerovės, ir yra „toną užduodanti" organizacija. Todėl jiems nieko kito nelieka, kaip nusileisti rytų europiečiams, tuo labiau kad ir vengrų, ir lenkų reikalavimai yra absoliučiai racionalūs. Todėl kitaip nei efektyviu kompromisu mūsų kaimynų pasiekto rezultato pavadinti negalima.

- Šią savaitę Europos Komisijos vadovė Ursula fon der Lejen (Ursula von der Leyen) maloniai pavakarieniavo su britų premjeru Borisu Džonsonu (Boris Johnson) ir, nepaisant iš anksto paskelbtų optimistinių kalbų, dėl nieko nesusitarė. Ar jie apskritai galėjo dėl ko nors susitarti, ypač po to, kai britų premjeras nepavargdamas kartojo, jog siekia suvereniteto nuo Briuselio?

- Europa šiuo atveju pasirodė ne kaip ją sudarančių valstybių interesų gynėja, bet kaip dviejų ES politiką formuojančių valstybių ir eilės stambių finansinių korporacijų interesus ginanti organizacija. Šiuo atveju U. fon der Lejen asmenyje viskas atrodė būtent taip. Žinoma, čia susiduria ir senosios geopolitinės tendencijos, kuomet kontinento ir jūros kranto valstybių interesai stipriai skiriasi. Taigi, britai šiuo atveju tiesiog negali sutikti su jiems primetamais ir jų suverenitetą varžančiais sprendimais. Mes čia dar kartą turime akcentuoti: ne britai išėjo iš ES - jie buvo jėga iš ten išstumti. Visa tai yra daugiausia Vokietijos vykdytos politikos rezultatas. Ne be reikalo Margaret Tečer (Margaret Thatcher), išgirdusi, jog Sovietų Sąjunga leido jungtis abiem Vokietijoms, buvo ištikta šoko... Prieš 30 metų priimtas sprendimas dabar duoda rezultatą - formuoja Europos veidą.

- Na, o rusai ir toliau labai optimistiškai kalba apie savo tiesiamą vamzdelį „Nord Stream 2". Taip optimistiškai, kad kyla įtarimas, jo kita valstybė, kuri įstos į ES, ir bus Rusija... O kodėl ne? Kas tai gali sutrukdyti, jeigu patys didžiausi abiem rankom balsuos „už"?

- Rusija yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir Turkija dėl stojimo į ES... Bet tas procesas turi kitą pavadinimą - dar Michailo Gorbačiovo laikų projektą „Bendri Europos namai nuo Lisabonos iki Vladivostoko". Ir ši idėja niekur nedingo, o tuo metu jie buvo užsimoję labai plačiai. Rusija taip pat niekur nedingo su dabartiniais savo siūlymais. Visi juk suvokia, kad tokios galios atsiradimas labai stipriai pakeistų pasaulio veidą. Tai reikštų ženklus, pranašaujančius... JAV įtakos silpnėjimą ir rusiškųjų įtakų stiprėjimą. Faktiškai tai reikštų carienės Jekaterinos ir abiejų carų Aleksandrų idėjų pergalę ir jų įsiveržimą į Europą. Atsakyti, ar Europa tokiu atveju išsaugotų savo identitetą, yra labai sudėtinga. Manau, ne.

- Kalbant apie grėsmes, negalime nepaminėti Prancūzijoje svarstomo deislamizacijos įstatymo, kuris buvo pateiktas parlamentui po netikėtai grėsmingų prezidento Emanuelio Makrono (Emmanuel Macron) kalbų. Ar visa tai ir baigsis tik eilinio projektėlio pasvarstymu? Ar egzistuoja kokia nors jėga Prancūzijoje, galinti sustabdyti islamo pasaulio invaziją ir pakeisti jėgų santykį normalių europiečių naudai?

- Kaip dar postringavo Leninas, kiekviena revoliucija yra ko nors verta tik tuo atveju, jeigu yra jėga, kuri gali apginti jos iškovojimus... Taigi, kalbėti apie įstatymą ir nenumatyti priemonių jam įgyvendinti, o taip pat nesuvokti, jog tai bus didelės konfrontacijos, didelės valstybinio poveikio galios reikalaujantis dokumentas, reikštų iš anksto ignoruoti galimybę laimėti. Vienas mūsų valdžios atstovas tokius veiksmus pavadintų „pakazūcha"... Tačiau vien tai, kad toks įstatymas yra priiminėjamas bei svarstomas, žinoma, reikėtų laikyti labai pozityviu ženklu. Pagaliau mainstryminis politikas E.Makronas perima Marytės Le Pen frazeologiją bei idėjas... Vadinasi, Prancūzija, faktiškai „užduodanti toną" Europos politikai, o galimai paveikianti ir Vokietiją ta pačia kryptimi, peržiūri savo pagrindinių idėjų paketą... Tai yra gerai. Ar tai taps politine realybe? Tai politinės valios ir lyderystės klausimas. Ar E.Makronas savo antrąją kadenciją pastatys ant šių pamatų? Jeigu taip, tuomet mes galėsime jam tik paploti.

- Mus pasiekė gana įdomus pranešimas iš Amerikos: pasirodo, pandemijos metu visi vietos milijardieriai padidino savo turtą daugiau negu trilijonu doleriu, t.y. kur kas daugiau nei ramiais laikais... Kaip jiems pavyksta lobti tada, kai dauguma kitų skursta?

- Yra toks senas pasakymas, jog geras verslininkas uždirba tiek rinkai krintant, tiek jai augant. Taigi, bet kokia krizė ar katastrofa yra galimybė susigaudančiam žmogui padaryti verslą... Toli nereikia eiti. Prisiminkime, kiek Lietuvoje kainavo apsaugos kaukės pandemijos pradžioje ir palyginkime su jų savikaina... Juk valstybė nereguliavo visiškai suniekšėjusių farmacininkų veiklos ir net mano mama, prigąsdinta mainstryminės žiniasklaidos, pirko kaukes, beprotiškai permokėdama... Analogiškos situacijos vyko ir JAV. Kitas biznio pajamų šaltinis yra susijęs su milžiniškomis valstybės išmokomis verslui. Štai penktadienį kalbėjau su vienu verslininku, kuris tiesiai pasakė, jog išmokos, praėjusio karantino metu gautos už verslo sustabdymą, gerokai viršijo pelną, kurį gaudavo iš savo biznio... Taigi, analogiškos programos veikė ir JAV - pinigai, nukrintantys iš valstybinių fondų, yra pagrindinis šių milijardierių gebėjimo greitai pasipelnyti šaltinis. Dar vienas šaltinis yra rinka. Per krizę ji veikia taip pat, kaip veikdavo iš Rokfelerio kišenės traukiant nosinę „netyčia" iškrintantis raštelis su surašytais neva „teisingais" akcijų indeksais... Vėliau, pagal tą raštelį, birža imdavo koreguoti savo pirkimus, o laimėdavo tik labai konkretūs asmenys. Tie, kurie iš anksto žino, kada bus skelbiamas karantinas ir kokios informacijos bus išmetama į medijas, yra lygiai tokioje pačioje padėtyje, kaip ir žydeliai, rugsėjo 11-ąją neatėję į savo darbo vietas „brolių dvynių" pastatuose, kurie netikėtai sugriuvo... Arba laiku nusipirkę įmonių, prekiaujančių strategine produkcija, akcijų... Šulerių žaidimai. Man nekyla abejonės, jog pandemija egzistuoja. Tačiau lygiai taip pat nekyla abejonių, jog masinė medija yra valdoma, sutinkamai su stambiųjų lošėjų interesais. Juk neveltui Donaldas Trampas (Donald Trump) atsisakinėjo pasirašyti gynybos biudžetą, jeigu nebus įvesta atsakomybė socialinių tinklų savininkams, kokią velniavą jie skelbia savo portaluose.

- O Amerikoje vėl nušovė juodaodį. Ir vėl „aktyvistai" kviečia „protestuoti, vadinasi, - plėšti ir niokoti svetimą turtą. Kodėl tai nutiko?

- Prie Techaso generalinio prokuroro peticijų Aukščiausiajam Teismui dėl rinkimų klastojimo prisijungė dar 18 valstijų. Vadinasi, D.Trampas turi daugybę galimybių laimėti teisiniame fronte, pervedant rinkiminį žaidimą į krizinį scenarijų, kuomet kiekviena valstija balsuos, turėdama tik vieną balsą. Žinoma, tokiu atveju ES, Kinijos ir Rusijos palaikomas Džo Baidenas (Joe Biden) bus ištėkštas kaip „musė iš barščių". Natūralu, jog vienintelis demokratų ir juos finansuojančių užsienio valstybių atsakymas į šiuos veiksmus yra naujos riaušės Jungtinėse Valstijose. Nėra nė menkiausios abejonės, jog D.Trampas į tai šįkart atsakys sutelktomis gynybos sistemos ir vietinių nacionalinių gvardijų pajėgomis. Žinoma, nušautas juodaodis yra šio gražaus rinkiminio proceso auka...