Vakar Armėnijoje pasidavė 20 prieš šalies vyriausybę nusiteikusių ginkluotos grupės narių. Jie dvi savaites buvo užėmę Armėnijos policijos nuovadą. Deja, neišvengta aukų, žuvo du policijos pareigūnai.
1 nuotr.
Rolandas Paulauskas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas:
- Kodėl kilo toks nepasitenkinimas Armėnijos prezidento valdymu?
- Šiandien pasaulyje būtų sunku rasti valstybę, kurioje nebūtų valdžios valdymu nepatenkintų žmonių. Turint politinę valią ir resursus, galima destabilizuoti padėtį praktiškai kiekvienoje valstybėje. Armėnija yra paskendusi problemose, pavyzdžiui, turima energetikos bėdų, labai pabrangusi elektra; šiaip gyvenimas ten sudėtingas, žmonės tikėjosi kažko geresnio, kai griuvo Tarybų Sąjunga ir šalys skelbė nepriklausomybes.
Čia būtų galima kalbėti ir apie Irano, Irako, Turkijos, Rusijos interesus. O vienas iš pačių svarbiausių interesų yra Jungtinių Valstijų interesas, kuris pasireiškia tuo, kad yra kuriami konfliktų židiniai.
- Ar yra koks nors ryšys tarp bandymo įvykdyti karinį perversmą Turkijoje liepos 15-ąją ir ginkluotos grupės šturmą Armėnijos policijos nuovadoje liepos 17-ąją?
- Ne. Armėnijoje toks bandymas yra ne pirmas. Su Turkijos perversmu tai nesietinas dalykas, tačiau sietina apskritai su geopolitine situacija, juk turkai šiandien perversmo organizavimu kaltina JAV gyvenantį Turkijos dvasininką Fethula Giuleną (Fethullah Gulen), ir tie suimti žmonės yra daugiausia Giuleno žmonės. Apibendrindamas sakau, kad kiekvienoje valstybėje yra masė problemų, kartais sukilimai valstybėse kyla dėl vidinių priežasčių, tačiau šiandien yra tam tikra geopolitinė priežastis, kuri visada išnaudos bet kokius, net natūraliai iš vidaus kylančius, prieštaravimus.
Šiuo metu pasaulyje yra 4 stambios „žaidėjos“ - JAV, Europos Sąjunga, Kinija ir Rusija. Susidūrė jų gyvybiniai interesai, šiandien nebeužtenka įvairių resursų gyventi taip, kaip buvo gyvenama iki šiol. Paprastas palyginimas: stovi stiklinė vandens, visi yra ištroškę, kas tą vandenį išgers, pratęs savo egzistenciją, tas, kuris neišgers, turės keistis. Kyla klausimas, kas bus tas, kuris keis savo gyvenimą, o kas gyvens taip, kaip iki šiol? Baisiausia tai, kad čia nėra vietos kompromisui. Taigi vyksta kova dėl vandens stiklinės.
- Net jei Armėnijos prezidentas būtų kitas žmogus, konfliktai šalyje būtų neišvengiami?
- Jokio skirtumo. Armėnijoje yra aspiracijų siekiant geresnio gyvenimo, tačiau galimybių tam nėra.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"
