Po pusantro mėnesio trukusių intensyvių mūšių Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir trijų nesėkmingų mėginimų sudaryti paliaubas Azerbaidžanas ir Armėnija tarpininkaujant Rusijai susitarė nutraukti karo veiksmus.
Naktį į antradienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu pasirašė pareiškimą dėl karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.
„Aš su Rusijos ir Azerbaidžano prezidentais pasirašiau pareiškimą dėl Karabacho karo nutraukimo nuo (lapkričio 10 d. ) 1 valandos, - pranešė jis. - Jau paskelbto pareiškimo tekstas yra neapsakomai skausmingas man asmeniškai ir mano tautai. Aš priėmiau šį sprendimą, remdamasis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai susipažinę su ja, vertinimu".
Pasak V. Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose. Palei sąlyčio liniją Kalnų Karabache ir palei koridorių, jungiantį šią teritoriją su Armėnija, bus dislokuotas Rusijos taikdarių kontingentas.
Be to, deblokuojami visi ekonominiai ir transporto ryšiai regione. Transporto susisiekimą padės kontroliuoti ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) Pasienio tarnyba.
Perkeltieji asmenys ir pabėgėliai grįš į Kalnų Karabachą ir su juo besiribojančius rajonus kontroliuojant JT vyriausiajam pabėgėlių komisarui. Taip pat turi būti apsikeista belaisviais, kitais sulaikytais asmenimis ir žuvusiųjų kūnais.
Savo ruožtu Azerbaidžano prezidentas, kreipdamasis į tautą, patikslino, kad Baku kontroliuos daugelį rajonų aplink nepripažintą Kalnų Karabacho Respubliką. „Agdamo rajonas bus grąžintas iki lapkričio 20 d., Kelbečero rajonas - iki lapkričio 15 d., Lačino rajonas - iki gruodžio 1 d.", - pranešė jis.
Azerbaidžano prezidentas pabrėžė, kad konflikto zonoje bus dislokuoti ne tik Rusijos, bet ir Turkijos taikdariai.
Vėliau N. Pašinianas, kreipdamasis į tautą, pareiškė, kad sprendimas nutraukti konfliktą buvo priimtas atsižvelgiant į padėtį fronte. „Mes kariavome prieš teroristus, Azerbaidžaną ir vieną geriausių NATO armijų - Turkijos kariuomenę, - sakė jis. - Mes priėmėme sprendimą, atsižvelgdami į padėtį fronte. Šis sprendimas priimtas remiantis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai žinojo, kokia yra tikroji padėtis, patarimais".
Anot Armėnijos premjero, šis žingsnis buvo priverstinis. „Nebuvo kitos išeities kaip pasirašyti pareiškimą. Daug ką norėčiau jums pasakyti dėl šios situacijos, bet kol kas negaliu, kadangi mano žodžiai sukeltų pavojų dabar pozicijose esantiems kariškiams", - pridūrė vyriausybės vadovas.
Jerevane iškart prasidėjo protesto akcijos prieš susitarimą nutraukti karo veiksmus. Šimtai žmonių įsiveržė į Vyriausybės rūmus ir parlamentą, reikalaudami, kad N. Pašinianas atsistatydintų, ir ragindami kariškius paimti valdžią į savo rankas.
Pagal susitarimą, Rusija siunčia į Kalnų Karabachą beveik 2 tūkst. taikdarių.