Ar Vakarai pripažino A.Lukašenką prezidentu?

Lenkai smerkia

Vyriausybė Varšuvoje buvo iš anksto informuota apie A.Merkel pokalbį telefonu su Baltarusijos faktiniu vadovu Aliaksandru Lukašenka ir E.Makrono pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, vakar visuomeniniam transliuotojui sakė vyriausybės atstovas Piotras Miuleris (Piotr MŽller). Jis teigė asmeniškai buvęs nustebęs dėl A.Merkel pokalbio, nes „tam tikra prasme tai buvo jo (A.Lukašenkos) išrinkimo prezidentu pripažinimas". „Aš suprantu situaciją, bet manau, kad tai nebuvo geras žingsnis", - sakė atstovas.

A.Merkel dėl migrantų krizės pirmadienio vakarą kalbėjosi telefonu su A.Lukašenka. Vakar jiedu kalbėjosi antrą kartą. Tai pirmieji A.Merkel pokalbiai su A.Lukašenka nuo ginčytinų rinkimų praėjusių metų rugpjūčio 9-ąją. ES nepripažįsta A.Lukašenkos prezidentu ir kaltina jį organizuotai gabenant nelegalius migrantus iš krizių regionų prie ES išorės sienos. Manoma, kad taip jis keršija už ES sankcijas.

Rusai džiaugiasi

Rusija vakar pasveikino tiesiogines ES ir Baltarusijos pareigūnų derybas dėl migrantų krizės Lenkijos pasienyje.

„Labai svarbu, kad ES atstovai ir Baltarusijos vadovybė užmezgė kontaktą", - sakė Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas, praėjus porai dienų po to, kai Vokietijos kanclerė aptarė šį klausimą su Baltarusijos vadovu.

Rusijos prezidentas V.Putinas paragino Vakarus tiesiogiai kalbėtis su savo sąjungininku A.Lukašenka, nuo praėjusių metų vis labiau izoliuojamu dėl smurtu numalšintų opozicijos protestų.

ES užsienio politikos vadovas Chosepas Borelis (Josep Borrell) taip pat aptarė krizę su Baltarusijos užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi.

Kremlius pranešė, kad antradienį V.Putinas ir A.Lukašenka aptarė „galimus krizės sprendimo būdus".

Naujos atakos

Lenkijos gynybos ministras vakar perspėjo, kad krizė Baltarusijos pasienyje gali tęstis mėnesius, ir pareiškė, kad naktį migrantai vėl „atakavo Lenkijos sieną".

Antradienį Lenkija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas prieš akmenis mėtančius migrantus, bandančius kirsti sieną, dėl to kelis mėnesius besitęsianti priešprieša prie rytinės ES sienos tik dar labiau paaštrėjo.

„Turime ruoštis tam, kad situacija Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje nebus greitai išspręsta, ir nusiteikti, kad tai truks mėnesius. Tikiuosi, kad ne metus", - vakar sakė gynybos ministras Mariušas Blaščakas (Mariusz Blaszczak).

M.Blaščakas teigė, kad bandymai kirsti sieną tęsėsi ir naktį, ir pridūrė, kad migrantai naudojo tą patį „Lenkijos sienos puolimo metodą", kaip ir antradienį. „Visuomenės dėmesys buvo sutelktas į tai, kas įvyko Kuznicoje, o mažesnės migrantų grupės bandė prasiveržti per Lenkijos sieną ir kituose ruožuose, taip pat ir naktį", - sakė jis.

Pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad užvakar užfiksavo „161 bandymą neteisėtai kirsti sieną", įskaitant „du vakare užregistruotus bandymus jėga pereiti sieną".

Lenkijos policija vakar pranešė, kad per antradienį vykusius susirėmimus buvo sužeisti devyni policijos pareigūnai, taip pat pasienietis ir karys.

Veža kitur

Baltarusija, Lenkijos vyriausybės duomenimis, prie uždaryto Kuznicos-Bruzgių pasienio perėjimo punkto susibūrusius migrantus autobusais veža į kitą vietą.

„Gavau informacijos, kad A.Lukašenka skyrė autobusų, į kuriuos lipa migrantai ir išvažiuoja, palapinių stovykla prie Kuznicos tuštėja, stočiai „TV Republika" sakė Lenkijos vidaus reikalų viceministras Maciejus Vasikas (Maciej Wasik). „Atrodo, kad A.Lukašenka pralaimėjo šį mūšį dėl sienos", - pridūrė jis.

Režimui artimos baltarusių žiniasklaidos vaizdo įrašuose buvo matyti autobusai. Jie kai kuriuos migrantus nuveš „į kitą vietą", teigia žiniasklaida, remdamasi Raudonuoju Kryžiumi. Taip esą norima išvengti, kad stovykla pernelyg neprisipildytų. Lenkijos pasieniečių antradienio duomenimis, prie Kuznicos buvo susirinkę apie 2000 migrantų.

Užvakar čia kilo susirėmimai tarp nelegalių migrantų ir Lenkijos saugumo pajėgų. Policija panaudojo vandens patrankas. Migrantai mėtė akmenis, butelius ir žemės grumstus.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas  Ignas STANKOVIČIUS:

Kad būtų aiškiau, pradėkime nuo bet kurio konflikto genezės: pirmiausia būna nebendravimas, tuomet prasideda nesupratimas - kai nesupranti, tai ir nebendrauji, o daugiatūkstantmetė žmonijos patirtis sako, kad reikia saugotis blogiausio... Jeigu projektuoji, kad oponentas tau gali sukurti pačią blogiausią situaciją, natūralu, kad toliau bus sulaukta priešiškumo ir agresijos. Tokia yra bendra teorija ir šiuo atveju ji labai tinka.

Todėl manau, kad A.Merkel paskambino A.Lukašenkai, priimdama šios teorijos taisyklę, jog pirmiausia reikia kalbėtis, net jeigu tai būtų labai nemalonu... Aišku, viskas priklauso nuo pokalbio turinio - smerkti ją ar nesmerkti. Tačiau šis bandymas pasikalbėti rodo iniciatoriaus didelę pilietinę drąsą, nes iš karto buvo aišku, kad bus daugybė smerkiančiųjų. O jie ir sako: jeigu tu kalbiesi, vadinasi, jį pripažįsti.

Tačiau pripažinimo formatai yra labai skirtingi. Jeigu A.Merkel jį pripažįsta kaip prezidentą, būtų blogai, bet tokių duomenų mes neturime. Europa nepripažįsta jo prezidentu, kadangi teigia, jog rinkimai buvo nešvarūs. Todėl manau, kad A.Merkel jį pripažįsta kaip žmogų, kuris daro įtaką šiai situacijai ir ją formuoja. Net ir su banditais bei teroristais deramasi, jeigu reikia gelbėti gyvybes. Štai kuomet mūsų užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad „su teroristais nesiderama", tai jis užima Vladimiro Putino, kuris taip pat nesiderėjo Beslane, poziciją. O kuo tai baigėsi? Žuvo daugybė žmonių... Kas yra svarbiau - žmonių gyvybės ar aikštinga poza ir deklaratyvūs principai? Todėl toks A.Lukašenkos pripažinimas yra mažesnė blogybė - šiandien tu gelbsti tas gyvybes, bet projektuoji, jog ateityje ir vėl pasikartos tas pats. Taigi, vienareikšmiško atsakymo čia nėra.