Nuo 2014-ųjų iki šiol jau beveik dvi dešimtis kartų buvo paskelbtos paliaubos. Prieš rugiapjūtę kariaujančios pusės įprastai skelbdavo „duonos“ paliaubas, o prieš rugsėjo 1-ąją - „mokyklos“. Taip pat buvo paskelbtos kelios Kalėdų ir Velykų paliaubos. Vis dėlto nė vienos paliaubos nepadėjo užbaigti kovų regione. Vien praeitą savaitę fronte žuvo keturi Ukrainos kariai.

Dar vieną kartą paliaubas derybininkai bandys pasiekti birželio 19 d. Minske. Baltarusijos sostinėje, be Ukrainos atstovo, lankysis ir vadinamųjų Donecko bei Luhansko liaudies respublikų, Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Kaip rašo lenkų spauda, šios derybos bus kitokios, nes Ukrainos atstovas derybose, kadenciją baigęs prezidentas Leonidas Kučma, netikėtai pasiūlė atšaukti prekybos embargą, kurį Ukraina yra įvedusi Rusijos remiamiems separatistams. ESBO atstovas derybose Martinas Sajdikas tikino, kad embargo atšaukimas iš Kijevo pusės deryboms suteiktų „didžiulio proveržio“.

Vis dėlto lieka neaišku, ką Ukraina gaus mainais į embargo atšaukimą. Lenkijos spauda jau svarsto, ar gali nutikti taip, kad „tiesdamas ranką, naujasis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mainais negaus nieko“?

Be to, embargo atšaukimas sukeltų tiek teisinių, tiek ir politinių neaiškumų, teigia Kijevo Razumkovo viešosios politikos centro analitikas Michailas Paškovas. „Po šios blokados atšaukimo traukiniai ir sunkvežimiai ir vėl galės važiuoti į abi puses. Bet čia kyla problema, nes Ukrainos teisės požiūriu pseudorespublikų lyderiai - teroristai, todėl draudžiamas bet koks ekonominis bendradarbiavimas su jais. Be to, kaip galima prekiauti su žmonėmis, su kuriais kariaujama?

Tai prieštarauja eilei Radoje priimtų teisės aktų. Leonidas Kučma - išmintingas ir patyręs politikas. Tikiuosi, jis žino, ką daro“, - sakė M.Paškovas.

Pasak eksperto, bandymai atviromis kortomis derėtis su Rusija gali turėti labai neigiamų padarinių.

„Rusija pirma išsuka rankas ir tik tada sėdasi prie derybų stalo“, - pareiškė M.Paškovas.

Politologo Algio AVIŽIENIO komentaras:

Formaliai žiūrint, jeigu ukrainiečiai tikrai atsisakys prekių embargo su maištingomis teritorijomis, išeis, jog jie arba pripažino maištininkų valdžią, arba valstybė prekiauja su „teroristais“. Bet tikrovėje visos šios žodinės vingrybės nieko nereiškia - spėju, kad ukrainiečiai, atėjus į valdžią naujajam prezidentui, mėgina pademonstruoti geranorišką gestą, tikėdamiesi adekvačių atsakomųjų žingsnių iš Rusijos pusės. Tokiu atveju būtų galima pradėti jau rimtas derybas, kurios, tikėtina, pradėtų realiai spręsti Donecko ir Luhansko problemą.

Kaip ją įmanoma spręsti? Ko gero, ne be reikalo daug kalbama apie plačią maištingųjų regionų autonomiją. Viena vertus, rusai neturėtų pagrindo tokiai autonomijai prieštarauti, kaip ir Luhansko ar Donecko dabartinės administracijos. Kita vertus, galbūt ateityje tai leistų Ukrainai palaipsniui susigrąžinti šių teritorijų kontrolę. Dažniausiai taip ir būna, kad pasikeitus valstybėje vadovybei naujoji valdžia pradeda daryti tam tikrus diplomatinius žingsnius įsisenėjusioms problemoms spręsti.

Kalbant apie tarpusavio prekybą, dažniausiai klausiama: o ką tai duos Ukrainai? Atsakymas čia guli paviršiuje: duos karo pabaigą, o tai reiškia, kad V.Zelenskiui nereikės tokių milžiniškų lėšų leisti gynybai, jeigu šis ėjimas būtų sėkmingas. Tokiuose įsisenėjusiuose konfliktuose įmanoma tik vienintelė pabaiga - jeigu kuri nors pusė pradeda daryti nuolaidas. Karas ten seniai niekam nenaudingas.