Ar reikia džiaugtis dėl sankcijų Baltarusijai?

„Tai yra aiški žinia režimui, jog mes ir toliau dirbame kartu, kad įveiktume žmogaus teisių pažeidimus ir beteisiškumą", - užvakar Briuselyje pasakojo S.Cichanouskaja, pridurdama, kad „sankcijos yra galingesnės, kai jos vieningos".

ES pirmadienį į „juodąjį sąrašą" įtraukė septynis Baltarusijos pareigūnus, įskaitant ir gynybos, ir transporto ministrus. Dėl priverstinio „Ryanair" lėktuvo nutupdymo Minske įšaldomas jų turtas ES ir stabdomas vizų išdavimas. Į juodąjį sąrašą ES taip pat įtraukė dar 71 asmenį, įskaitant Rusijos magnatą Michailą Gutserijevą, Aliaksandro Lukašenkos sūnų Dmitrijų ir marčią Liliją. Priemonės jiems įvestos dėl ryšių su vyriausybe, įvykdžiusia susidorojimą su opozicija, arba dėl „režimo rėmimo", teigiama ES oficialiajame leidinyje.

ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai taip pat susitarė ateityje įvesti sankcijų Baltarusijos ekonomikos sektoriams. Liuksemburge susitikę ministrai parėmė plačias priemones, nukreiptas prieš Baltarusijos režimui pajamas nešančius sektorius: kalio trąšų, tabako industrijos bei naftos ir chemijos pramonės. Pareigūnai teigė, kad 27 valstybės narės šias priemones turėtų patvirtinti per kelias ateinančias dienas.

ES statistiniai duomenys rodo, kad prekybos su Baltarusija apimtys sudarė daugiau kaip 10 mlrd. eurų.

Jungtinė Karalystė (JK) pirmadienį pranešė prisijungianti prie JAV, Kanados bei ES, įvedant naujų sankcijų Baltarusijai. JK vyriausybė paskelbė draudžianti „aukšto rango režimo pareigūnams" įvažiuoti į šalį ir įšaldė jų turtą. JK sankcijas įvedė ir naftos įmonei BNK Ltd.

JK akcentavo, kad jos sankcijos buvo įvestos atskirai nuo ES, tačiau paraleliai Vašingtonui, Otavai ir Briuseliui. JK užsienio reikalų ministerija skelbė, kad BNK Ltd. įmonei, kuri eksportuoja Baltarusijos naftos produktus, taikomi apribojimai „smarkiai paveiks režimo pajamų srautus".

Baltarusija vakar pasmerkė koordinuotas Vakarų sankcijas. „Ne kartą sakėme, kad sankcijos prieštarauja piliečių interesams, jos yra kontrproduktyvios ir ydingos. Tačiau tyčiniai, destruktyvūs veiksmai prieš gyventojus yra tęsiami, siekiant, taip sakant, „nusausinti režimą finansiškai", - teigiama Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Komentuoja saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius:

Sankcijas visada priima politikai, o politikams reikalingas rinkėjas. Jeigu nepriimi sankcijų, vadinasi, demonstruoji bejėgiškumą, esi silpnas ir rinkėjų taip nesuviliosi - svetimieji daro, ką nori, o tu atsakyti negali... Taigi, pats elektoratas verčia politikus priimti tokius sprendimus. Be to, dar yra ir Baltarusijos opozicija, ir „demokratinės jėgos", ir dalis mūsų politikų, angažuotų Briuselį spausti laike - paskirti sankcijas kaip galima greičiau... Na, tuomet nereikia stebėtis, kad viskas išeina „tiap-liap"...

Žinoma, kaip ir kiekviename reikale, sankcijos turi savų minusų, bet yra ir savų pliusų. Mes visi šiame pasaulyje esame vieni nuo kitų priklausomi - nesvarbu, ar tai autoritarinis, ar demokratinis režimas. Kadangi viskas tarpusavyje susieta, tai, jeigu ką nors uždarome, tuomet esame priversti patys sau atverti kitas galimybes. Kalbant ekonominiais terminais - diversifikuoti...

Kita vertus, prisiminkime laikotarpį po Tarybų Sąjungos žlugimo - daugelis (įskaitant ir a.a. Algirdą Brazauską) tada šnekėjo, kad „viskas žlugs", kad esame pasmerkti, niekas iš mūsų nieko nepirks, neturime ką parduoti, ryšiai nutrūks ir ateis katastrofa. Tačiau mūsų ekonomika nežlugo. Taip, iš pradžių buvo labai sunku, bet verslas prisitaikė, atsirado kūrybingų žmonių, naujos galimybės ir naujos rinkos. Šis iššūkis mus privertė plačiau mąstyti, nei buvome įpratę, mažinant priklausomybę nuo buvusios TSRS rinkų. Tiesa, mes ir toliau prekiavome su Rusija, ypač maisto produktus eksportavome ten, tačiau rusams uždėjus embargą dėl įvairių sankcijų, neblogai persiorientavome į kitas rinkas.

Baltarusija dabar atsisako eksportuoti savo kalio trąšas per mūsų uostą, kuris dėl to nukentėjo ir labai susitraukė, greičiausiai prarasdamas savo konkurencinius pranašumus prieš Rygos ir Ventspilio uostus.

Todėl galima teigti, jog artimuoju laikotarpiu ši sankcijų politika mums atnešė minusą, tačiau, kaip bus tolimuoju laikotarpiu - priklausys nuo mūsų piliečių bei politikų gebėjimų: kaip mes sugebėsime šią verslo dalį, kuri užsidaro, pakeisti kitomis kryptimis ar verslo rūšimis, kurios galbūt bus kur kas efektyvesnės, nei baltarusiškų trąšų tranzitas. Viskas tik mūsų pačių rankose...