Ar išgelbės verslą Briuselio milijonai?

„Džiaugiuosi galėdama pranešti, kad šiandien Lietuva pagal SURE priemonę paskolų forma gaus 300 mln. eurų, skirtų padėti Lietuvos žmonėms išsaugoti darbo vietas pandemijos laikotarpiu. Greitai Lietuva gaus dar 302 mln. eurų", - tviteryje pranešė U. fon der Lejen.

Finansų ministerija nurodo, kad gaunamą paskolą sudaro dvi dalys: 200 mln. eurų 5 metų trukmei su 0 proc. palūkanomis ir 100 mln. eurų 30 metų trukmei su 0,3 proc. palūkanomis. Likusi lengvatinės paskolos dalis, t.y. 302,31 mln. eurų, Lietuvą gali pasiekti kitų metų pirmąjį ketvirtį.

Tuo metu Briuselyje toliau vyksta intensyvios kovos dėl Lenkijos ir Vengrijos blokuoto ES biudžeto.

Antai, eurokomisaras Paolas Džentilonis (Paolo Gentiloni) vakar paragino ES valstybės nares pareikšti pritarimą 1,8 trln. eurų vertės ilgalaikiam Bendrijos biudžetui ir vadinamajam „Atsigavimo fondui", kurių priėmimui pasipriešino vengrai su lenkais. „Raginu šalis nares šiuo svarbiu momentu parodyti stiprų atsakomybės jausmą savo piliečių ir visų europiečių atžvilgiu ir patvirtinti šį atsigavimo planą", - sakė P.Džentilonis.

Europos Komisijos viceprezidentas Valdis Dombrovskis taip pat sakė, kad dėl „Atsigavimo fondo" reikalingas „greitas politinis susitarimas, kad galėtume šios audros metu nuleisti finansinį inkarą".

Europos lyderiai jau šiandien dėl to susitiks vaizdo konferencijos būdu.

Vengrija ir Lenkija pirmadienį blokavo ES 2021-2027 metų biudžetą ir „Atsigavimo fondą", kadangi jų lėšų skirstymas siejamas su teisinės valstybės principų laikymusi.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas teigė, kad Bendrija šią sąlygą įvedė norėdama, jog jo šalis būtų priversta priimti daugiau migrantų.

ES pirmininkaujanti Vokietija pažadėjo patikinti Budapeštą ir Varšuvą atsiimti savo veto. ES lyderiai manė esantys išsprendę visus nesutarimus dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto ir liepą susitarto dėl ekonomikos gaivinimo plano.

Jie teigia įveikę nesutarimus su Europos Parlamentu dėl išlaidų prioritetų ir taip nutiesė kelią EP narių biudžeto ir gaivinimo plano patvirtinimui.

Tačiau Vengrija, Lenkija, o nuo vakar ir Slovėnija aršiai priešinasi tam, kad ES institucijos sprendžia, ar jų vyriausybės laikosi Europos demokratijos normų.

Europos diplomatai teigia, kad tikrai nebus kalbama apie biudžetą blokuojančių šalių pašalinimą iš Bendrijos, tačiau pripažįsta, jog ES gresia dar viena politinė krizė, bloko ekonomiką talžant antrajai COVID-19 pandemijos bangai.

Situaciją komentuoja ekonomistas Audrius RUBYS:

Gerai tai, kad ši paskola yra ilgalaikė, o antrosios paskolos palūkanos yra mažesnės, negu galima būtų gauti, ją imant iš komercinių bankų. Nors šiuo metu fiksuojamas įdomus dalykas - dabartiniu metu skolinimosi kaštai tarptautinėse rinkose yra labai maži, sakyčiau, netgi istoriškai maži. Taip yra todėl, kad Europos centrinis bankas intensyviai vykdo pinigų emisijos politiką. Tai reiškia, kad tiek pirmoji paskola su nulinėmis palūkanomis, tiek antroji su minimaliomis palūkanomis yra gerai, nes dabar iš tikrųjų reikia leisti nenumirti verslui.

Kitas klausimas - ar tikrai pinigus gaus tie, kuriems to labiausiai reikia? Visi žinome, kiek įvairių biurokratinių kliūčių nuolat būna, norint gauti paramą, todėl nėra ko stebėtis, jeigu daugelis žmonių mano, kad tokią paramą gauna tik stambusis verslas, kuris ir be šių paskolų neblogai gyvena. Visa tai, žinoma, priklauso nuo valstybės politikos. Dabar Vyriausybė keičiasi ir mes nežinome, kaip naujoji Vyriausybė sugebės skirstyti pinigus, juolab kad negirdėjome jokių naujosios valdžios nuostatų šiuo klausimu. Valdžia dabar liberali, nes ir Tėvynės sąjunga pasisako už liberalią politiką, nepaisant žodžio „konservatoriai" partijos pavadinime, todėl galiu spėti, jog bus priimti sprendimai, kurie yra palankesni stambiajam kapitalui, nes jo įtaka valdančiosioms partijoms yra didesnė, negu smulkaus ar vidutinio verslo įtaka.

Kaip būtų protingiausia paskirstyti lėšas? Man patiko Vyriausybės sprendimas paskatinti gydytojus papildomomis atostogomis, kurias apmoka valstybė - tai tam tikra premija ir patiems gydytojams, ir lieka dalis pinigų, kurie būtų skirti atostogoms, kita vertus, šiuo sunkiu momentu yra paremiamas turizmo sektorius, kuris prie šios pandemijos nyksta tiesiog akyse. Šis pavyzdys yra geras.

Politikai Vyriausybėje turi užduoti įstaigų darbuotojams ir ekspertams užduotį, kuri leistų pinigus paskirstyti taip, kad kuo didesnė pinigų dalis pasiliktų Lietuvos vietinio ūkio apyvartoje. Kitaip sakant, kažkokiu mechanizmu dotuoti, kad, pavyzdžiui, žmonės pirktų kiaušinius, išaugintus Lietuvoje ir ne pačiuose didžiausiuose paukštininkystės ūkiuose. Arba kad žmonės pirktų triušieną, išaugintą Lietuvos ūkiuose, nors pagal ES įstatymus tokių sprendimų priimti negalima. Bet manau, kad mūsų žmonės yra tokie išradingi, jie sugalvotų juridines formas šiam reikalui realiai įgyvendinti.

Kodėl aš tai akcentuoju? Todėl, kad jeigu 1000 eurų ateis į lietuvio kišenę, bet bus išleista televizoriui, pagamintam Korėjoje pirkti, tai 880 eurų nukeliaus korėjiečiams... O jeigu žmogus nusipirks lietuviškos triušienos, kurią paprastai retai perka, tai visi tie 8 ar 16 eurų Lietuvoje pradės daryti antrą apyvartos ciklą, nes šis triušio augintojas pirks pašarus, greičiausiai pagamintus Lietuvos kombinuotųjų pašarų gamyklose, kurios daugiausia dirba lietuviškų grūdų pagrindu... Taip pat jis pirks šieną iš Lietuvos ūkininkų ir tas pinigas „apsisuks" dar kartelį, paremdamas vis didesnį kiekį žmonių. Taip būtų skatinamas ir palaikomas verslas, paties ūkio kvėpavimas.

Toks turi būti pagrindinis politinis tikslas - o priemones turi sugalvoti naujoji valdžia, jeigu ji tikrai ketina dirbti Lietuvos žmonėms.