Apkaltos komedija gėdingai žlugo

D.Trampas pasinaudojo respublikonų parama ir sužlugdė demokratų siekį prezidentą pašalinti iš posto dėl neva taikyto spaudimo Ukrainai, siekiant naudos 2020 m. JAV prezidento rinkimuose.

Senatoriams išteisinus, D.Trampas nedelsdamas paskelbė pergalę, o Baltieji rūmai teigė, kad tai yra visiška reabilitacija. Demokratai atmetė sprendimą, jį pavadinę „beverčiu“ nesąžiningo teismo rezultatu, nors patys taip ir nepripažino, kad visi kaltinimai prezidentui buvo „siūti baltais siūlais“.

Kartu balsavimas Senate parodė, kaip tvirtai prezidentą remia respublikonai, o tai labai svarbu, likus tik devyniems mėnesiams iki rinkimų, kurių metu D.Trampas sieks antros prezidento kadencijos.

Prezidentui demokratai sukurpė du kaltinimus: dėl piktnaudžiavimo valdžia ir Kongreso darbo trukdymo. Už pirmojo kaltinimo panaikinimą balsavo 52 senatoriai, „prieš“ pasisakė 48. Antrojo kaltinimo panaikinimui pritarė 53 dalyvavusieji, jiems oponavo 47. Kad D.Trampui būtų paskelbtas nuosprendis, jam mestus kaltinimus turėjo teigiamai įvertinti dviejų trečdalių dauguma.

„Du trečdaliai posėdyje dalyvavusių senatorių prezidento nepripažino kaltu ir neparėmė pateiktų kaltinimų, todėl Donaldą Džoną Trampą nuspręsta išteisinti“, - teigė teismo procesui pirmininkavęs Aukščiausiojo teismo vyriausiasis teisėjas Džonas Robertsas (John Roberts).

Vienas respublikonų atstovas senatorius Mitas Romnis (Mitt Romney), ilgametis D.Trampo priešas, surizikavo per balsavimą dėl pirmojo kaltinimo stoti į demokratų pusę. M.Romnis teigė, kad prezidentas yra „kaltas dėl pasibaisėtino piktnaudžiavimo visuomenės pasitikėjimu“. Tačiau jis pritarė antrojo kaltinimo panaikinimui.

JAV Kongreso Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nensi Pelosi (Nancy Pelosi) patyrė isterijos priepuolį ir apkaltino senatorius respublikonus „Amerikos konstitucijos išdavimu“, o prezidentą pavadino „grėsme šalies demokratijai“. O išvakarėse, nesuvaldžiusi nervų, Kongreso salėje plėšė popierius ir nerišliai komentavo savo partijos veiksmus prieš prezidentą.

JAV istorijoje apkalta buvo surengta dar dviem valstybės prezidentams: Endriui Džonsonui (Andrew Johnson) 1868 m. ir Bilui Klintonui (Bill Clinton) 1998 m.

Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, politikos apžvalgininko ir saugumo politikos eksperto Audriaus BUTKEVIČIAUS komentaras:

Demokratai totaliai pralošė visur, kur tik buvo įmanoma pralošti, o Nensi Pelosi demonstratyvus popierėlių plėšymas Kongreso salėje tik įrodo, kad tai buvo visiškas fiasko... Bet demokratams blogiau yra tai, kad jie pralošė ne tik šioje stadijoje - jie beviltiškai pralošė dar vienus būsimus prezidento rinkimus ir tai jie visi kuo puikiausiai supranta. Dabar D.Trampui belieka iki logiškos pabaigos privesti savo kaltinimus Džo Baidenui (Joe Biden) korupcija. Paaiškėjus, kad D.Trampui daugiau niekas negresia, Ukrainoje atsiras kur kas daugiau norinčių jam padėti... Taigi, ateinantys ketveri metai demokratams ir vėl bus ne patys linksmiausi...

Kam reikėjo šio spektaklio? Amerikiečius sunku suprasti... Vienas anglų žvalgybininkas man kartą yra pasakęs, kad amerikietis - tai diagnozė... Todėl ne visada jų veiksmus reikia vertinti iš sveiko racionalaus žmogaus pozicijų. Tiesiog apkaltos organizavimas greičiausiai buvo labai emocionalus sprendimas, kuris galimai susijęs netgi su tarppartiniais santykiais. Juk demokratai su respublikonais kaip ir mūsų konservatoriai su socialdemokratais turi krūvą bendrų projektų, todėl galvoti, jog viskas, ką mes girdime ir matome viešumoje, būtinai yra tiesa, nederėtų... Galimas daiktas, jog per šį konfliktą jie ramiai susitarė dėl visiems naudingų dalykėlių, o galbūt susitarė tarpusavyje jų lobistai, kuriems buvo reikalingas toks scenarijus. Kaip žinoma, dešimtmečiais demokratų partija turėjo savo lobistus, t.y. turtingus žydus, o dabar D.Trampas pasikėsino į švenčiausią iš švenčiausiųjų - į nuolatinį demokratų pinigų šaltinį. Todėl susitarimas galėjo būti kaip tik šioje žydiškoje aplinkoje.

Žodžiu, kažkur nauda tikrai turėjo būti, kitaip sunku paaiškinti tokius kvailus demokratų žingsnius, pralošiant rinkimus dar jiems nė neprasidėjus... Bet čia mums belieka tik pasidžiaugti, nes paklausius, ką kalba demokratų kandidatai, tokie kaip atviras komunistas Bernis Sandersas (Bernie Sanders) ar korupcijos liūne besimurkdantis Džo Baidenas, supranti, kad D.Trampas yra mums daug geresnis ir priimtinesnis prezidentas. Jis bent jau privertė vokiečius ir prancūzus nors akies krašteliu žvilgtelėti į Europos bei NATO gynybos problemas. Manau, Angelai Merkel iškeliavus į užtarnautą poilsį, kitas Vokietijos lyderis bus priverstas kur kas rimčiau pasižiūrėti į gynybos klausimus ir tai yra D.Trampo nuopelnas.