Amerikos atsakas agresoriams

Spaudos konferencijoje dalyvavusio Armėnijos parlamento pirmininko Aleno Simoniano teigimu, kovas pavyko užbaigti tarpininkaujant JAV. Nors dėl paliaubų iš pradžių susiderėjo Rusija, šios ilgai netrukus žlugo. A.Simonianas padėkojo Vašingtonui už „tikslingą Azerbaidžano veiksmų vertinimą".

Apie naujausius susirėmimus Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje pranešta antradienį. Tada Armėnijos valdžios pareigūnai skelbė, kad Azerbaidžano karinės pajėgos bando veržtis į jų šalies teritoriją. Tačiau Azerbaidžanas savo ruožtu pareiškė, kad taip reaguoja į pačios Armėnijos provokacijas.

Įtampa tarp Armėnijos ir Azerbaidžano tvyro dar nuo 2020 m., kai abi šalys kariavo jau antrą karą dėl Arcacho regiono. Prieš dvejus metus vykusios, šešias savaites trukusios kautynės iš viso pareikalavo daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektomis paliaubomis.

EPA-ELTA nuotr.

Pagal paliaubų susitarimą Armėnija perleido Azerbaidžanui daugybę teritorijų, kurias iki tol kontroliavo kelis dešimtmečius, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių, skirtų prižiūrėti trapias paliaubas.

JAV stojimas į Armėnijos pusę leidžia tikėtis, jog pasaulio demokratijos lyderiai peržiūri ankstesnes tarptautinės politikos nuostatas, kai svarbiausia būdavo, kuri šalis kurioje stovykloje. Azerbaidžanas yra glaudžioje sąjungoje su NATO nare Turkija, JAV politine ir karine partnere, o Armėnija tradiciškai blokuodavosi su Rusija. Vis dėlto akivaizdi agresija iš Azerbaidžano pusės įvertinta taip, kad galima laukti konceptualesnių kiekvienos tautos suverenumo gynimo principų.

Penktadienio vakare JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) perspėjo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną nenaudoti cheminių ar taktinių branduolinių ginklų patyrus didelių nuostolių kare Ukrainoje. „Nebandykite. Nebandykite. Nebandykite", - sakė Dž.Baidenas interviu CBS laidai „60 minučių" ištraukoje.

Dž.Baidenas atsakinėjo į žurnalisto klausimą apie galimybę, kad V.Putinas, kurio kariuomenė šį mėnesį patyrė didelių nuostolių Ukrainai surengus kontrpuolimą, griebsis cheminių ar taktinių branduolinių ginklų. „Jūs pakeistumėte karo veidą taip, kaip niekas kitas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų", - sakė Dž.Baidenas. „Jie taptų dar didesniais pasaulio atstumtaisiais nei kada nors yra buvę anksčiau", - pridūrė JAV vadovas.

Sekmadienį Dž.Baidenas pažadėjo ginti Taivaną, jei Kinija užpultų šią salą. Nors prezidento administracija vėliau pabrėžė, kad jos politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė ir JAV oficialiai neatskleidžia, ar JAV pajėgos gintų Taivaną, Dž.Baidenas dar kartą pasirodė nelinkęs laikytis strateginio dviprasmiškumo linijos.

CBS žurnalisto Skoto Pelio (Scott Pelley) tiesiai paklaustas, ar JAV pajėgos gintų Taivaną Pekino invazijos atveju, Dž.Baidenas tiesiog atsakė „taip". Jis šiuo klausimu yra pasisakęs ir gegužės mėnesį, kelionės į Japoniją metu. Tuomet jis sukėlė sąmyšį, pareiškęs, kad JAV yra „įsipareigojusios" tokiu atveju ginti Taivaną.

Nuo to laiko įtampa su Kinija vis augo ir aukščiausią tašką pasiekė rugpjūčio mėnesį, kai JAV Atstovų Rūmų pirmininkės N.Pelosi vizitas Taivane sukėlė Pekino pasipiktinimą. Taivano užsienio reikalų ministerija pirmadienį palankiai įvertino Dž.Baideno komentarus, o jos atstovė spaudai Džoana Ou (Joanne Ou) pareiškė, kad nuo rugpjūčio mėnesio, kai Kinija padidino įtampą Taivano sąsiauryje, Dž.Baideno administracija demonstruoja tvirtą paramą Taivanui, įskaitant JAV karinių laivų siuntimą per Taivano sąsiaurį.

Dž.Ou sakė, kad Taivanas ir toliau stiprins savo gynybos pajėgumus Pekino nuolatinių karinių provokacijų akivaizdoje, kartu stengdamasis toliau stiprinti JAV ir Taivano saugumo partnerystę.

EPA-ELTA nuotr.

Dž.Baidenas kol kas vengia išsamiau aiškinti, kodėl Taivanui žada karinę pagalbą, kai Ukrainai tokia ligšiol nėra siunčiama, nors ji gausiai ir principingai remiama kitais būdais. Taip pat lieka mįslė, kokias priemones prieš Rusiją ruošiamasi taikyti jai panaudojus prieš agresijos auką masinio naikinimo ginklus. Vienaip ar kitaip, matyti, kad JAV aktyviai reaguoja ir reaguos į tarptautinės agresijos protrūkius įvairiuose kontinentuose.

Komentuoja politikos apžvalgininkas Vitalijus BALKUS:

Atsakant, kodėl JAV lengviau žada karinių pajėgų pagalbą Taivanui, nei Ukrainai, galima aiškinti branduolinio ginklo baime. Kinijos branduolinis arsenalas - apie 300 ar 350 branduolinių galvučių, branduolinio ginklo nešėjų ištekliai - taip pat riboti. Rusija į dienos šviesą gali ištraukti virš 6000 branduolinių užtaisų. Taigi, skirtingi grėsmės lygiai.

Jei Rusija vis dėlto nuspręstų panaudoti masinio naikinimo ginklą, kad ir prieš Ukrainą, Vakarai tam jau pasiruošę. Dž.Baidenas apie tai įspėja ne pirmąsyk, jau buvo ir britų perspėjimas, kad net be NATO pozicijos reaguotų, galimai net patys panaudodami atitinkamą ginkluotę.

Kalbant apie Armėniją, ji dabar atsidūrusi tikrai sunkioje padėtyje. Jos kariuomenė visiškai nepajėgi apsiginti nuo Azerbaidžano karo atveju. Pažymėtina, kad Azerbaidžanas su Turkija yra pasirašę susitarimą, pagal kurį abi valstybės praktiškai turi bendrą kariuomenę. JAV viražas į Armėnijos pusę veikiausiai yra bandymas ištraukti ją iš Rusijos įtakos erdvės ar bent šią įtaką sumažinti. Papildomas motyvas gali būti ir Turkijos įtakos sumažinimas, nes savarankiška ir tarp skirtingų galios polių laviruojanti jos politika Vakarams ne prie širdies.

Didelė tikimybė, kad Vakarai sieks, jog Armėnija kaip tokia išliktų, bet Arcachą Azerbaidžanui atiduoti teks. Pats Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas yra sakęs, kad armėnai Arcache taps lygiais tarp lygių Azerbaidžano piliečių, bet be jokios autonomijos. Kaip dažnai būna, mažos valstybės tampa didžiųjų galių žaidimų lauku. Daugelis klausimų, įskaitant Kaukazo klausimą, bus išspręsta po Rusijos karo su Ukraina. Rusijai pralaimėjus ji kaip sąjungininkė mažai, kam bus reikalinga.