Švedijos užsienio reikalų ministras Karlas Biltas (Carl Bildt) pareiškė, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gali vėl atsirasti tarp asmenų, kuriems nebus leista atvykti į Europos Sąjungą (ES). Toks pat draudimas gali būti taikomas ir dešimtims kitų aukštų Baltarusijos pareigūnų, siejamų su po rinkimų kilusių neramumų malšinimų, praneša "EUobserver".
Pirmadienį kalbėdamas su "EUobserver" žurnalistu Švedijos diplomatijos vadovas sakė: "Turime sekti mūsų anksčiau vykdytos politikos logika. Pastarąjį kartą, kai nebebuvo politinių kalinių, ėmėmės pozityvių veiksmų. Dabar Baltarusijoje ir vėl atsirado daug politinių kalinių, ir tie, kurie prie to prisidėjo ir bendradarbiavo imantis šių veiksmų, be jokios abejonės vėl bus įtraukti į ES sąrašą".
Paklaustas, ar į sąrašą vėl bus įtrauktas ir Baltarusijos prezidentas, K. Biltas atsakė: "Manau, kad tai labai tikėtina, nes jis susijęs su tuo, kas vyko".
ES vizų sankcijas A. Lukašenkai ir dar 40 pareigūnų įvedė po panašaus protestų numalšinimo po 2006 metais vykusių šalies prezidento rinkimų. ES draudimą laikinai panaikino 2008 metais, kai į laisvę buvo paleisti aukšto rango politiniai kaliniai. Iš karto to po Baltarusijos prezidentas apsilankė Italijoje.
ES valstybių ambasados Minske šiuo metu rengia naują sąrašą, kuris bus perduotas Briuseliui penktadienį. Vienas ES diplomatinis šaltinis sakė, kad pirminiame sąrašo variante - daugiau nei 100 Baltarusijos pareigūnų.
Kai kurios ES valstybės, pavyzdžiui, Čekija, norėtų, kad jau kitą savaitę būtų surengtas ES šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas, kurio metu sąrašas būtų patvirtintas ir nedelsiant įsigaliotų. Tačiau Vokietija ir Švedija linkusios palaukti sausio 31 dieną planuojamo ES ministrų susitikimo.
Pirmadienį Baltarusijoje į laisvę laikinai buvo paleistas opozicijos kandidatas į prezidentus Vitalijus Rimaševskis. Jam ir dar 26 asmenims gresia kaltinimai riaušių organizavimu, o už tai jiems už grotų gali tekti praleisti 15 ir daugiau metų.
Švedijos diplomatijos vadovas pareiškė, kad ES atsakas į Baltarusijos veiksmus neapsiribos vien vizomis.
"Plataus masto ekonominė pagalba bent jau kurį laiką nebus net svarstoma", - sakė K. Biltas, primindamas, kad prieš prezidento rinkimus ES Baltarusijai siūlė 3 milijardų eurų ekonominę pagalbą ateinantiems trejiems metams.
ES taip pat svarsto galimybę nutraukti visus projektus, susijusius su Baltarusijos valdžia, išbraukti Baltarusiją iš ES Rytų partnerystės programos susitikimų bei aktyviau remti šalies pilietinę visuomenę.
Švedijos užsienio reikalų ministras mano, kad A. Lukašenkos porinkiminė reakcija buvo išskirtinai psichologinė, o ne strateginis sprendimas.
"Nemanau, kad Maskvoje jis sulaukia paramos ar turi ten kokios nors įtakos. Manau, kad jis visiems atsuko nugarą. Bent jau Vakarams jis tikrai atsuko nugarą", - sakė Švedijos užsienio reikalų ministras.
