Afrikos konfliktai - neišsemiamas manipuliacijų šaltinis

- Kas lėmė, kad politiniai nesutarimai Sudane faktiškai peraugo į pilietinį karą?

- Reikia suprasti, kad pasaulyje vyksta įtakos zonų ir sferų persidalijimas. Jis susijęs su tuo, jog JAV traukiasi iš kai kurių regionų. Matėme dramatišką epizodą, kai amerikiečiai skubiai paliko Afganistaną. Tai tapo vienu iš psichologinių karo Ukrainoje paleidimo mechanizmų ir dirgikliu Rusijai, tarsi sakančiu - Amerika traukiasi, todėl mes galime atakuoti

Amerika traukiasi, europiečiai jau seniai prarado įtaką savo buvusioms kolonijoms, todėl į šias, be „šeimininko" liekančias, teritorijas veržiasi kinai bei bando įsitvirtinti rusai. Tai, ką matome Sudane, kur kinų įtaka yra labai rimta, yra „šeimininkų" kaitos išprovokuoti procesai. Šis karas yra ne ideologijų, o „barikadų pusę" keičiančių stambių finansinių grupuočių nesutarimo rezultatas. Manau, čia aktyviai reiškiasi Kinijos „atstovai", nes toli gražu ne visi kinai yra vienodi. Suvokti Kiniją kaip komunistinę šalį be privačių iniciatyvų yra neteisinga.

Visgi nesant vietoje ir neturint detalaus tyrimo, kas ką atstovauja, kalbėti yra pavojinga, todėl taikau apibendrintas pozicijas. Tai ne pilietinis karas, o naujosios kolonizacijos banga, per kurią į Šiaurės Afriką ateina kinai. Kai kur - kartu su rusais.

- Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėjo, kad Sudane buvo užimta laboratorija, kurioje buvo saugomi pavojingų užkrečiamų ligų sukėlėjai. Laikas ruoštis biologinėms atakoms?

- Atsakyti tiksliai būtų galima tik tuomet, jeigu žinotume, kokių ligų sukėlėjai ten buvo saugomi. Bet problema yra akivaizdi ir jau turinti precedentą, kai Kinijoje, niekam jos neužgrobus, iš pagal europinius standartus įkurtos laboratorijos išplito mirtina liga.

Nekreipti į tai dėmesio negalima, tik būtina išsiaiškinti, kiek tame gali būti psichologinio karo konteksto. Kiek tai atitinka realybę ir ar tai nėra eilinis bandymas sukurti baimes, kurios leistų uždirbti milžiniškus pinigus. Gal netrukus pasirodys pranešimai, kad būtina gauti 5-6 naujus skiepus, nes būtent tiek infekcijų buvo saugoma Sudano laboratorijoje.

Situacija panaši į medžioklę su varovais, kuomet varovai eina, šūkauja, o žvėris vejamas tiesiai į medžiotojų, kuriems tereikia prisitaikyti ir šaudyti, grandinę. Dabar mes esame tų žvėrių vietoje. PSO kovidinės - psichologinės operacijos metu darė tiek daug angažuotų pareiškimų, kad suvokti ją kaip nepriklausomą organizaciją tampa pavojinga. Ją išlaiko konkrečios dotacijos ir iš esmės ji dirba tų dotacijų davėjams. Tai yra milžiniška problema, todėl dar kartą sakau - duomenis reikia tikrinti ir suvokti, ar tai nėra medikamentų rinkos įsisavinimo operacija.

Matykime, kas vyksta. Žmonių pasiutusiai daugėja. Natūralu, kad atsiranda geresnės sąlygos plisti infekcijoms, o čia dar turime įdomų legendavimą, kad tai yra infekcijos iš laboratorijos. Ir viskas vyksta holivudinio scenarijaus lygmenyje. Baimė gali būti milžiniška, ir jeigu iš paskos seks nurodymas naudoti konkrečios farmacinės įmonės sukurtą konkretų medikamentą, kuris esą vienintelis gali padėti, scenarijus bus išbaigtas.

- Kariniai konfliktai taip pat vyksta Burkina-Faso, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Kamerūne, Malyje, Mozambike, Nigeryje, Nigerijoje, Somalyje, Centrinės Afrikos Respublikoje, Etiopijoje ir Pietų Sudane. Visų jų priežastys vienodos?

- Manyčiau, kad taip. Veikia tas pats „šeimininkų pasikeitimo" principas. Kongo patirtis tiriu nuo 1995 metų ir pastebėjau, kad šioje šalyje karai visada buvo susiję su vario kainų pokyčiais. Vos tik reikėdavo, kad kainos kiltų, prasidėdavo karai, stodavo tiekimai ir kainos augdavo. Kongas fantastiškai turtingas viskuo, turi beveik visą Dmitrijaus Mendelejevo periodinių elementų lentelę. Kad skaitytojas geriau suprastų kaip tai atrodo, dar Mabutu Sesesekės (Mobutu Sese Seko) valdymo periode (antra XX a. pusė), pasirašę sutartis dėl kelių tiesimo, vokiečiai sutarė, kad mainais pasiims mineralus, iškastus kelių tiesimo darbų metu. Jiems to užteko.

- Per visus konfliktus reguliariai puolami civiliai asmenys. Juos galima kaip nors apsaugoti?

- Faktiškai ne. Civiliai yra brangūs karo meto ištekliai. Jeigu kalbame apie vietinius, jie yra įvairių karinių formuočių papildymo šaltinis. Afrikoje žmonės, ir ypač - 13-14 metų paaugliai, grobiami tam, kad būtų verčiami kariais. Civiliai yra atakos objektas ir galvoti, kad juos būtų galima išgelbėti kaip nors kitaip, negu įvedant tarptautines pajėgas, kurios sunaikintų grupuotes, neįmanoma.

Tuo pat metu reikia suvokti, kad įvesti tokias pajėgas ir priversti Europą kariauti Afrikoje yra nerealu. O jeigu tai ir bus bandoma padaryti, čia veikiančios grupuotės skirs milžiniškus išteklius, pasisamdys geriausius advokatus ir padarys viską, kad teisiškai užkirstų kelią tokiai invazijai.

Europiečiai civiliai turi suvokti, kad, keliaudami į karštuosius taškus, patys prisiima asmeninę riziką. Visgi, jeigu jie yra tenai, tai būti ten jie turi tam tikras priežastis, kurių mes, greičiausiai, nesužinosime.

-„Amnesty International" teigimu, nors regione nuolat daromi nusikaltimai ir pažeidžiamos žmogaus teisės, atsakomybėn niekas nepatraukiamas. Kodėl taip yra?

- Realiai egzistuoja baltojo žmogaus pasaulis ir visi kiti pasauliai. Karo nusikaltimai fiksuojami ir prasikaltusieji traukiami atsakomybėn baltojo žmogaus pasaulyje. Juodajame kontinente fiksuoti nusikaltimus daugeliu atveju nėra galimybės. Tam reikia žmonių, kurie būtų suinteresuoti tuo užsiimti. Tai turėtų rūpėti vietinei administracijai, tačiau, daugeliu atveju, ji į viską žiūri pro pirštus.

Oficialiai vergija pasibaigė dar XIX amžiuje. Po to buvo daugybė bandymų padėti Afrikai, ir dabar lengvatinėms sąlygomis į pasaulinius universitetus priimami išeiviai iš šio žemyno. Realybėje šiandien Afrikoje turime daugybę vakarietišką išsilavinimą gavusių žmonių, tačiau jie net nebando įvesti čia tvarkos. Netgi sakyčiau, kad kovoje dėl valdžios Kembridžo diplomas gali net pakenkti, todėl valdžioje atsiduria ne jie, o vietiniai seržantai.

Būtina suvokti, kad egzistuoja mentaliteto problemos, ir kultūrinis šokas dėl staigaus perėjimo iš vienos epochos į kitą yra per daug sudėtingas bei greitai neišsprendžiamas uždavinys.

- Didesni ar mažesni konfliktai vyksta daugiau negu 10-yje valstybių. Iš kur gaunama tiek ginklų ir amunicijos?

- Nelegali ginklų prekyba pasaulyje sėkmingai veikia, todėl Afrikoje ir naudojami šimtai tūkstančių vienetų ginklų. Dalį ginkluotės gavo oficialios tų šalių ginkluotosios pajėgos, tačiau vėliau ji atsidūrė kitų žmonių rankose. Tas pats pastebima ir Ukrainos kare, kur dalis ginkluotės keliauja į šoną.

Ginklai pasiimami ir užgrobiant oficialių karinių pajėgų sandėlius. Atsargos pildomos iš neapskaitomos nelegalios ginklų gamybos. Kalašnikovo automatas nėra technologiškai sudėtingas, todėl jį, ne visada oficialiai, gamina nemažai Azijos šalių. Daugybė ginklų pagaminama Indokinijoje, nuo kurios iki Afrikos ne taip jau toli.

Galiausiai, kadangi egzistuoja nelegali prekyba narkotikais ir brangiaisiais metalais, jos apsaugai taip pat reikalingi ginklai, todėl besisukantys šiuose „versluose" randa būdų, kaip jais apsirūpinti.

- Kokią įtaką konfliktai Afrikoje turi likusiam pasauliui?

- Pirmiausia tai veikia žaliavų kainas, nes Afrika yra tokia pat ištekliais turtinga teritorija, kaip ir Rusija. Taip pat jie lemia nesibaigiančius pabėgėlių srautus.

Greta to atsiranda erdvė pasireikšti pagalbai, kurios skirstymas yra labai pelningas verslas tuo besirūpinantiems politikams ir organizacijoms.

Vienas politikas Konge man pasakė - jeigu Europa neduotų mums paramų, mes seniai būtume išmokę viskuo pasirūpinti patys. Kol čia nebuvo europiečių, čia nebuvo ir badaujančių, o dabar badas tapo paramų sudėtine, lengvai manipuliuojama, dalimi.

- Ar įmanoma šiuos tarpusavio karus kaip nors užbaigti?

- Norint tokius klausimus spręsti, yra reikalinga pasaulinė vyriausybė, kuriai būtų naudinga išspręsti klausimą iš esmės. Epizodiniai bandymai kištis, paprastai yra susiję su konkrečios valstybės naudos siekimu, o ne noru įvesti tvarką milžiniškame kontinente. Mes net neįsivaizduojame Afrikos kaip kontinento dydžio. Mūsų naudojami žemėlapiai ir gaubliai iškraipo vaizdą - matome ją mažesnę proporcingai kitiems kontinentams negu yra iš tikro. Tai yra tokie žmonių ir naudingųjų išteklių masyvai, kurie patys savaime yra geopolitiniai dėmenys.

Centrinėje Afrikoje gerai save pristatanti šalis yra Gana. JAV prezidentai savo vizitus Afrikoje pradeda būtent nuo Ganos. Senais vergvaldiškais laikais Ganos karaliukai turėjo sutartis su europiečiais ir jie buvo pagrindiniai vergų prekybos organizatoriai. Ganos kariai grobdavo savo gentainius iš kitų Afrikos teritorijų, gabendavo juos į Aukso krantą, kraudavo į laivus ir gabendavo į vergystės vietas. Teritorija, kuri pradėjo savo egzistavimą kaip baltųjų vergvaldžių atstovai, vis dar išlaiko saugią padėtį.

Kita vertus, kadangi Ganoje yra labai daug aukso, į ją plūsta kinai ir indai. Kai kuriuose regionuose jų yra tiek, kad net gali suabejoti - esi Afrikoje ar Indokinijoje. Tai taip pat kuria įtampas.

Be to, toje pačioje Ganoje dėl indų ir kinų veiklos kai kur nebelikę augmenijos, nes visi kasa auksą. Siaubingai užterštos upės, nes aukso gavybos technologijoje gausiai vartojami įvairūs chemikalai. Čia mes stebime problemą, kurią sukėlė naujosios pasaulio galybės - milijardinės Kinija ir Indija. Jų gyventojų skaičius auga, tad jos tiesiog nebegali neturėti interesų kituose žemynuose. Kinija veržiasi į pasaulį ir kuria savo diktuojamą politinę situaciją, kas ypač aiškiai matosi Afrikoje bei Lotynų Amerikoje.

Tuo pat metu Europa traukiasi, užleisdama kelią jaunoms ir plėšrioms Azijos šalims. Artimiausiu metu ši ekspansija tikrai nesibaigs, todėl geriausia, ką galime padaryti mes, pradėti organizuotis ir pasirengti ginti savo teritorinį vientisumą.