"Mes jokiais būdais neleisime net vienu euru keisti sąlygų, nustatytų finansinio gelbėjimo plane. Reikalavimas patvirtinti naujas normas prieštarauja ne tik Graikijos konstitucijai, tačiau ir demokratinėms normoms", - leidiniui "Efimerida" pareiškė Graikijos premjeras.

Euro zonos finansų ministrai dėl šio klausimo susitiks ketvirtadienį Briuselyje. Susitikime dalyvaus Graikijos bei Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB), Europos stabilumo mechanizmo bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, vis nesutariantys dėl metais nuo plano atsiliekančios finansinio gelbėjimo programos. TVF pesimistiškai žiūri į Graikijos ir Europos kreditorių prognozes, esą šalis iki 2018-ųjų pasieks 3,5 proc. biudžeto perteklių, lyginant su šalies BVP.

Pasak TVF, perteklius sieks vos 1,5 procento, fondas tvirtina, kad Graikijai reikia didinti pajamų mokesčius bei mažinti pensijas tam, kad pasiektų užsibrėžtus tikslus. Tuo tarpu Graikija siūlo pratęsti dabartines gelbėjimo sąlygas, galiojančias iki 2018-ųjų. Pagal planą, jeigu Graikijai nepavyktų įvykdyti numatytų tikslų, sąlygos prasitęstų iki 2019-ųjų.

Po to, kai Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaueble) užsiminė, kad Vokietija paliks programą, jei iš jos pasitrauks TVF, fondo vadovė Kristina Lagard (Christine Lagarde) teigė, kad jos organizacija lieka įsipareigojusi programai. TVF ne kartą prašė kreditorių nurašyti daugiau skolų Graikijai, o pačios šalies prašo vykdyti daugiau struktūrinių reformų.

A. Cipras taip pat mano, kad Europa turėtų atsižvelgti ir į kitus faktorius, pavyzdžiui, į pasikeitusią JAV valdžią.

"TVF turėtų būti nuoširdūs Graikijos programos atžvilgiu. O Europa turi atsižvelgti į pasikeitusią situaciją, kurią sukūrė JAV valdžios pasikeitimas, bei priimti sprendimus, paremtus viešuoju interesu, o ne paprastais trumpalaikiais kiekvienos šalies paskaičiavimais", - mano Graikijos premjeras.