Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius:
Kai įvyksta koks nors teroristinis aktas, tai taikiniu dažniausiai tampa visa visuomenė. Ta visuomenė tampa ne tik teroristų veiklos įkaite, bet ir toje valstybėje sukuriami pagrindai taikyti įvairius represinius metodus, dėl kurių gimsta tai, kas JAV pavadinta „patriotiniu aktu“. Visa tai turi savo analogą Rusijoje.
Jeigu kas nors teigia, kad tai yra laikinos priemonės, skirtos neva tik olimpiados laikotarpiui, tai smarkiai klysta. Daugybė tų saugumo priemonių, kurių imasi Rusija, išliks ir toliau, funkcionuos visoje Rusijos teritorijoje. To reikia V.Putinui. Jis turi taikyti sankcijas, kad galėtų bent suvaldyti vykstantį valstybės dezintegracijos procesą. Todėl terorizmas tampa labai patogiu pretekstu, kuriuo prisidengiant valstybė vis labiau centralizuojama ir jos piliečiai vis labiau pakliūva po valdžios įtaka.
Šitomis priemonėmis ir nesprendžiama Šiaurės Kaukazo problema kaip tokia. Tiesiog atskiros grupuotės Rusijoje čia sprendžia savo ambicijų, savo įvaizdžio klausimus. Rusija grįžta į pasaulinę politiką kaip tam tikras alternatyvinis politinis polius. Olimpiada tėra vienas įvaizdžio kėlimo klausimų. Jeigu ji praeis sėkmingai, tuomet tai Rusiją pastatys į didžiųjų valstybių gretą. Tai ir yra tikslas. O Kaukazo problemų, žinoma, greitai neišspręsi.
Kaukazo įvykius mes dažniausiai suvokiame kaip nacionalinio išsivadavimo judėjimo apraišką. Ir tai yra logiška, nes tie įvykiai susiję su mūsų istorine atmintimi. Gruzija ir visas Kaukazas Rusijos imperijos glėbyje atsidūrė beveik tuo pat metu, kai vyko Žečpospolitos padalijimai. Rusija visada bandė plėstis į visas puses, todėl mes ir Kaukazo tautos esame tos pačios Rusijos politikos aukos. Skirtumas tik tas, kad mes sugebėjome ištrūkti iš imperijos, o jie - ne, nors pastarąjį šimtą metų jie dėl to kovoja. Mes ir Volgogrado įvykius suvokiame kaip atsaką į ekspansionistinę Rusijos politiką ir Kremliaus vykdomą Kaukazo tautų genocidą.
Būtent tai rusai bando pakeisti kitu įvaizdžiu. Jie bando parodyti, esą kovoja prieš radikalaus islamo plėtrą. Tokiu atveju jie bando save vaizduoti kaip Europos civilizacijos gynėjus. Lygiai taip pat jie vaidino Europos gynėjus nuo totorių-mongolų, nors ištikimai jiems mokėjo duoklę... Ir dėl to pačiai Rusijai terorizmas naudingas. Klasikinis pavyzdys - tas „nesugaunamasis“ Doku Umarovas, kuris paskutiniame rusų-čečėnų kare buvo sunkiai sužeistas, netrukus išgydytas Nalčiko KGB ligoninėje...
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
