respublika.lt

A.Butkevičius: Europa nori draugauti su Rusija

(0)
Publikuota: 2015 sausio 24 11:01:13, Ričardas Čekutis, „Respublikos“ žurnalistas
×
nuotr. 1 nuotr.
ĮRODYMAI. Petro Porošenka stiprino Davoso forumo dalyvių įspūdį, savo pasakojimą apie kovas Ukrainoje iliustruodamas dalimi sušaudyto autobuso. EPA-Eltos nuotr.

Svarbiausius šios savaitės užsienio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius Butkevičius, kuris šiuo metu vieši Ukrainoje.

 

- Šią savaitę Ukrainoje akivaizdžiai suintensyvėjo koviniai veiksmai. Nors jokios tikslios informacijos nepateikiama, jau aišku, kad ukrainiečių kariuomenė pasitraukė iš 242 dienas ginto Donecko oro uosto, taip pat pranešama, kad vyksta intensyvūs mūšiai prie Mariupolio. Kokia padėtis ten yra dabar?

- Galima sakyti, Donecko oro uostas yra visiškai sunaikintas, sugriautos iš esmės visos anksčiau dar egzistavusios priedangos galimybės, taip pat visi ten kada nors buvę pastatai ar įrenginiai. Liko tiesiog plynas laukas ir krūva duobių. Manau, kad ir Ukrainos karinė vadovybė puikiai supranta, jog šioje situacijoje aukoti žmones dėl labai simbolinės akcijos būtų netikslinga ir būtų pasiųstas labai neteisingas ir blogas ženklas visuomenei. Todėl pajėgos iš ten buvo atitrauktos. Mūšis prie Mariupolio yra daugiau eilinis pasišaudymas negu nauja konflikto banga. Kaip žinoma, tokio pobūdžio pasišaudymai visoje konflikto zonoje kyla nuolat ir tai anaiptol nebyloja apie kokią nors masyvią naują karinę operaciją.

- Bet štai NATO pranešimuose sakoma, kad šios savaitės susidūrimų ir mūšių metu Rusijos remiami separatistai užvaldė naujas Ukrainos teritorijas. Ar tai tiesa?

- Šiuo metu neturiu tai patvirtinančios ar paneigiančios informacijos, kiekvieną iš konflikto zonos ateinančią žinią visada reikia tikslinti. Manau, kad tikroji padėtis fronte paaiškės vėliau.

- Bet štai Lietuvoje susidaro toks įspūdis, kad separatistai perėjo į puolimą, galbūt net perėmė iniciatyvą ir įtampos ten tikrai padaugėjo. Ar tai jaučiama pačioje Ukrainoje?

- Tai, kad konfliktas paaštrėjo, tikrai jaučiasi. Ukrainos vadovai puikiai supranta, kad ši nauja konflikto banga sukuria naujus iššūkius valstybei. Visiems čia akivaizdu, kad formuoti kariuomenę reikia kur kas greitesniais tempais, negu tai vyko anksčiau. Dabar veikia naujas mobilizacijos planas ir tai yra daroma. Naujų karinių dalinių formavimas dabar vyksta neblogais tempais, fronte šauktiniai jau keičiami naujais kariais. Tai yra bendra valstybinio mobilizacinio plano dalis. Kita vertus, tai ir nauji iššūkiai ekonomikai, pagaliau visai ūkinei organizacinei daliai, logistikai, net socialinei aplinkai. Visa tai puikiai suprantama. Tačiau jokios panikos ar nusivylimo nematyti - visi tiesiog susitelkę, kiekvienas dirba savo darbą ir tiek. Kitaip tariant, ukrainiečių motyvacija kovoti dėl savo teritorijų išlaisvinimo nė kiek nepasikeitė.

- Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po teroro akto Volnovachoje į Davoso ekonomikos forumą atvežė autobuso gabalą. Prisimename, kad ne taip seniai įvairūs politikai ir diplomatai demonstravo ir numušto lėktuvo nuolaužas. Ar tai reiškia, kad jau viskas ištirta, kaltininkai nustatyti ir daiktinių įrodymų teismui neprireiks?

- Na, aš nežinau P.Porošenkos motyvų, kodėl jis Davose demonstravo tą metalo gabalą. Matyt, tai buvo bandymas suteikti svarumo savo žodžiams ir argumentams. O tyrimas, žinoma, yra vykdomas toliau, tik tą labai sunku padaryti iki galo, nes visa tai yra konflikto ir mūšių teritorijoje. Kitaip sakant, viskam savas laikas ir aš neabejoju, kad šių teroro aktų kaltininkai bus nustatyti, o tų daiktinių įrodymų tam visiškai pakaks.

- Kadangi jau prabilome apie Davosą, tai pasvarstykime, už kokius nuopelnus šveicarai pasikvietė mūsų prezidentę. Ką Lietuva nuveikė tokio reikšmingo, kad tapo įdomi pasaulio verslo ir politikos monstrams?

- Aš manau, kad, be labai aktyvios Lietuvos pozicijos Ukrainos atžvilgiu viso šio konflikto metu, kokių nors ypač reikšmingų dalykų nebuvo. Šis pakvietimas, be abejonės, yra susijęs tiek su prezidentės, tiek su visos mūsų diplomatijos tvirta pozicija karo Ukrainoje kontekste. Tiesiog Lietuva elgėsi ne kaip maža, nieko nereiškianti valstybė, o kaip šalis, turinti aiškius politinius interesus. O Davose renkasi būtent tie, kurie ne tik turi interesų, bet ir sugeba juos apginti. Pasaulio galingieji aiškiai tai pastebi ir įvertina, nes tai, kuo tu laikai pats save, ilgainiui persiduoda ir aplinkiniams. Manyčiau, kad tai reikia įvertinti kaip tam tikrą mūsų užsienio politikos sėkmę.

- Ar tam galėjo turėti reikšmės faktas, kad Lietuva įsivedė eurą ir brangiai nuomojasi suskystintų dujų terminalą?

- Visų pirma buvo priimti ryžtingi politiniai sprendimai, kurie, kas svarbiausia, buvo ir gana sėkmingai realizuoti. Pasistatydama laivą Lietuva susikūrė papildomas galimybes atsispirti Rusijos energetiniam šantažui, be to, suteikė tokias galimybes ne tik sau, bet ir kaimynams. Tai ir vėl yra ne mažo krašto, o gana dideliais ištekliais operuojančios valstybės elgesio pavyzdys. Manau, kad to neįmanoma nepastebėti. O euro įsivedimas čia mažiausiai turėjo reikšmės - yra daugybė šalių, turinčių eurą, bet jų vadovai vien už tai į Davosą nekviečiami.

- Davoso forumas prasidėjo labai paradoksaliu įvykiu: keli rusų oligarchai, tarp jų ir iš ES juodojo sąrašo, forumo svečiams surengė degtinės ir ikrų vakarėlį, kuriame dalyvavo ir daug žinomų Europos ponų. Maža to, pranešimą forume skaitė ir veikėjai, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas. Aišku, Šveicarija nepriklauso ES, bet ar tai nekvepia kitų ES valstybių veikėjų konformizmu?

- Tai rodo, kad Europa mielai atsisakytų šios sankcijų politikos, tačiau kol kas yra priversta išlaikyti „gražų veidą“. Taip, kaip Lietuva suvokia Ukrainos problematiką, Europoje nesuvokia beveik niekas. Ukraina jiems tiesiog nieko nereiškia, nes kol kas iš jos neįmanoma išpešti jokios apčiuopiamos naudos. Netgi atvirkščiai - Ukraina jiems šiandien daro tik nuostolius. Be abejonės, tas šnapso pagėrimas su rusų oligarchais yra politinio konformizmo pavyzdys.

- Bet štai kaip tik šią savaitę ES užsienio reikalų ministrė Federika Mogerini (Federica Mogherini) pasakė, kad Europa niekada nepripažins Krymo aneksijos, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pakartojo, kad sankcijų Rusijai dar negalima atšaukti. Vadinasi, yra ir teigiamų postūmių šioje srityje?

- Nuoširdumo šioje retorikoje aš neieškočiau ir juo netikėčiau. Jeigu tik atsiras bent menkiausios galimybės Europai pakeisti politiką Rusijos atžvilgiu, tai ji iškart tą ir padarys. Kol kas tarsi nėra preteksto atšaukti sankcijas. O su Krymo aneksija, nepaisant ministrės pašnekėjimo, Europoje jau dabar susitaikyta.

- Prisiminkime ir JAV prezidento Barako Obamos (Barack Obama) metinį pranešimą. Itin įdomus prezidento pasakymas, kad jis prašysiąs Kongreso leidimo priimti rezoliuciją, leisiančią operatyviai panaudoti karinę jėgą prieš teroristus. Ar tai reiškia, kad netrukus sulauksime naujos JAV sausumos operacijos?

- Manau, kad yra laukiama naujų iššūkių ir situacijų, o tuomet reikėtų reaguoti labai sparčiai. Šį pareiškimą ir galimą Kongreso pritarimą pirmiausia pavadinčiau profilaktine priemone prieš terorizmą, suvokiant, kad sprendimas turės būti priimtas ir įvykdytas akimirksniu, negaištant laiko ilgiems svarstymams Kongrese.

- Europa taip pat rengiasi terorizmo iššūkiams. Štai prancūzai mobilizavo papildomai 10 tūkst. karių įvairiems objektams saugoti, o Prancūzijoje, Belgijoje, netgi Vokietijoje šią savaitę buvo aktyviai vykdomi įtariamųjų teroristų areštai. Ar tai reiškė, kad prasidėjo sisteminė kova su teroro grėsmėmis, ar tik trumpalaikis pagyvėjimas iki kito teroro akto?

- Būčiau linkęs manyti, kad Europoje pradedama suprasti, jog už šių teroristinių aktų greičiausiai stovi ne primityvusis islamas, o profesionalūs politiniai provokatoriai, kurie išnaudoja įvairius islamistus, siekdami kelti įtampą Europoje. Iš esmės yra bandoma sudaužti Europą ir islamą kaktomis ir sukurti regione tokią probleminę situaciją, kurios dar niekada nebuvo. Netgi tai, kad Prancūzijoje buvo pagauti penki Rusijos piliečiai čečėnai, kurie galbūt yra susiję su Kadyrovo klanu ir rengė eilinį teroro išpuolį, rodo, jog suvokimas, kokio masto problema iškilo Europoje, egzistuoja. Tas greitas tempas mobilizuojant papildomas pajėgas Prancūzijoje ir Belgijoje tik patvirtina, kad toks pasiruošimas buvo vykdomas ir anksčiau.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar reikėtų leisti rašyti moteriškas pavardes su galūne -a?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+10 +15 C

+8 +17 C

+12 +19 C

+16 +19 C

+20 +23 C

+18 +25 C

0-3 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s