1 nuotr.Baltarusija esą privalo skubiai pradėti nacionalinį dialogą, įtraukiant pilietinę visuomenę, kad būtų taikiai įveikta dabartinė krizė, teigia Europos Sąjunga ir Kanada. Tačiau bėda ta, kad nėra tvirtų opozicijos lyderių, su kuriais būtų galima kalbėtis.
Bendrame ES diplomatijos vadovo Chosepo Borelio (Josep Borrelli) ir Kanados užsienio reikalų ministro Frasua Filipo Šampano (Francois-Philippe Champagne) pareiškime pažymima, kad „dabar skubiai reikia pradėti atvirą ir konstruktyvų nacionalinį dialogą“. „Tik taikus ir demokratiškas procesas gali deeskaluoti padėtį ir pateikti tvarių sprendimų“, - pridūrė jie.
Trečiadienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel telefonu kalbėjosi su Lenkijos ministru pirmininku Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki). Kaip pranešė žurnalistams oficialus VFR vyriausybės atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert), pašnekovai aptarė padėtį Baltarusijoje po rugpjūčio 9 d. įvykusių prezidento rinkimų. „Kanclerė ir Lenkijos premjeras deramai įvertino tęsiamus taikius protestus ir pareiškė apgailestaują, kad Aliaksandras Lukašenka, nepaisant tarptautinių raginimų, vis dar nepasirengęs dialogui su pilietine visuomene“, - sakė Š.Zeibertas.
A.Merkel ir M.Moravieckis taip pat „patvirtino pasirengimą paremti ESBO tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų sureguliuota krizė buvusioje sovietinėje respublikoje, pridūrė Vokietijos vyriausybės atstovas.
Baltarusijoje jau trečią savaitę vyksta masiniai protestai. Tūkstančiai Baltarusijos žmonių išėjo į gatves, kai rinkimų pareigūnai paskelbė, kad 65 metų autoritarinis šalies vadovas
A.Lukašenka triuškinama persvara laimėjo prezidento rinkimus. Policija prieš protestuotojus ėmėsi brutalių veiksmų.
ES ir Kanados teigimu, „Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai nebuvo nei laisvi, nei sąžiningi, nepaisant fakto, kad Baltarusija, kaip ESBO dalyvaujanti valstybė, yra įsipareigojusi rengti iš tikrųjų demokratiškus rinkimus ir gerbti žmogaus teises bei pagrindines laisves. Mes, kaip Baltarusijos žmonių draugai ir Baltarusijos Respublikos suvereniteto ir nepriklausomybės rėmėjai, palaikome žmonių norą siekti demokratinių pokyčių.“
Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Audrius BUTKEVIČIUS:
Baltarusijoje išties nėra nė vieno asmens, kuris realiai galėtų prisiimti nacionalinio lyderio vaidmenį. Sviatlanos Cichanouskajos bandymai pasakyti, kad ji ir yra tas lyderis, tiesiog vaikiški... Lyderis, kuris kovoja už savo šalies idealus, turi turėti aiškų suvokimą, ką jis nori padaryti ir ko pasiekti. Kai S.Cichanouskajos klausia, kam priklauso Krymas, ji tyli, o kai jos bandoma išklausinėti apie įsivaizduojamą Baltarusijos ateitį (su Rusija ar be) ji dar labiau tyli... Pagrindinė lyderio funkcija yra parodyti savo tautai valstybės ateities gaires. Tol, kol Baltarusija tokio lyderio neturės, tai nei Vakarams, nei pačiam „batkai“ tikrai nebus su kuo kalbėtis... Ir ne tik jiems. Tiesiog, tol baltarusių tauta bus tampoma įvairių tiek vakarietiškų, tiek rusiškų finansinių grupuočių pasistatytų vadukų. Porą iš jų, aiškiai prorusiško veikimo lyderių, „batka“ yra sukišęs į kalėjimą, o provakarietiški vadukai šįkart ten nepakliuvo... Situacija čia labai paprasta.
Kur kas sudėtingesnė yra lietuviškų, pavadinkime, politikų situacija - nutempus 50 tūkstančių žmonių iki Medininkų ir ten neradus nė vienos rankos, kurią galėtų paspausti...
Tie, kurie įsivaizdavo, kad jie dalyvauja revoliuciniame procese arba, kaip kai kurie mūsų politikai, bandė pasišildyti prie svetimos revoliucinės ugnies ir pataisyti savo abrozdėlius artėjant rinkimams, turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad per pastaruosius 20 metų nei valstybiniu, nei partiniu lygmeniu Lietuva nieko nedarė, kad Baltarusija išsiugdytų politinius lyderius. Lyderius, kurie galėtų šiandien imtis veiksmų ir atsakomybės už tai, ką pradėjo eiliniai žmonės, neapsikentę absurdo jausmo, su kuriuo jiems tenka gyventi daugybę metų.
Ar revoliucija baigėsi? Manau, ne. Ši revoliucija labai priklausys nuo procesų, kurie jau prasidėjo, vyksta, auga ir kyla Rusijoje. Tai, ką mes šiandien matome Baškirijoje, ginant Šventąjį Kalną, ar Chabarovske, kovojant už savo savigarbą, mūsų akyse tiesiog perauga į politinius reikalavimus ir visiškai kito lygmens protestus: nuo „paleiskit gubernatorių“ iki „atkurkime Tolimų Rytų Respubliką“... Šie procesai, stichiškai prasidedantys tai vienoje, tai kitoje vietoje, plečiasi per visą Rusiją. Manau, kad vienas iš trigerinių mechanizmų bus artėjantys Rusijos savivaldos rinkimai.
