1 nuotr.Švedijos SEB bankas paskelbė iš visuomeninio šalies transliuotojo SVT gavęs 194 įtartinų korporatyvinių klientų sąrašą. Trečiadienį SVT ketina parodyti repotažą apie pinigų plovimą Baltijos šalyse, kuriame bus informacijos ir apie SEB, praneša „Reuters“.
SEB anksčiau tvirtino neaptikęs jokių sisteminio pinigų plovimo ženklų, tačiau esą „nėra jokių garantijų“. Bankas taip pat patvirtino palyginęs SVT pateiktą įtartinų klientų sąrašą su vidaus analize.
„Sveriges Television“ (SVT) sąraše esantys vardai jau buvo nustatyti banko vidaus analizės, todėl banko esminis vertinimas nesikeičia“, – teigiama SEB pranešime.
Penktadienį bankui paskelbus, kad SVT turi informacijos apie galimą pinigų plovimą SEB, kilo nerimas, jog SEB gali būti įtrauktas į pinigų plovimo skandalą, sukrėtusį „Danske Bank“ ir „Swedbank“. Dėl to SEB akcijų kaina smuko net 13 proc.
„Danske“ ir „Swedbank“ anksčiau jau pripažino, kad buvo padarę klaidų pinigų plovimo prevencijos srityje.
Vienas didžiausių bankų Baltijos šalyse, SEB pabrėžė, kad su 95 proc. SVT sąraše pateiktų klientų ryšiai jau nutraukti, o pats bankas perdavė informaciją apie galimą pinigų plovimą teisėsaugai.
„Yra keli klientai iš to sąrašo, kurie vis bendradarbiauja su banku, bet šiuo metu, kiek mums žinoma, šie klientai atitinka mūsų kriterijus, – „Reuters“ sakė SEB atstovas Frankas Hojemas. – Jei aptiksime bet ką įtartino ar tie likę klientai neatitiks kriterijų, turėsime juos dar kartą įvertinti.“
SVT taip pat paskelbė, kad trečiadienį bus parodytas reportažas apie pinigų plovimą Baltijos šalyse, kuriame, be SEB, bus daugiau informacijos ir apie į pinigų plovimo skandalą jau įklimpusį „Swedbank“.
Pats „Swedbank“ prieš kelias savaites tikino, kad SVT žurnalistai paėmė interviu iš banko generalinio direktoriaus Jenso Henrikssono.
SEB savo ruožtu tvirtino sustiprinę pinigų plovimo prevencijos mechanizmus po 2006 m. Estijos finansų inspekcijos išsakytos kritikos dėl klientų nerezidentų banke.
„Nors istoriškai SEB atitiko visus reguliacinius reikalavimus, dabar galime daryti išvadą, kad nei reguliuotojai, net bankų sistema nesugebėjo tinkamai užtikrinti pinigų plovimo prevencijos iki 2008-ųjų“, – sakoma SEB pranešime.
„Dar turime sužinoti, kas iš tiesų bus parodyta tame reportaže, tada suprasime, ką tai reiškia SEB“, – sakė „Danske Equities“ finansų analitikas Andreasas Hakanssonas.
„Pastebiu tai, kad SEB sako negalinti garantuoti, kad nebuvo pinigų plovimo, todėl viena iš akivaizdžių rizikų čia yra tai, jog SEB turės išleisti daugiau pinigų tam, kas vyko regione pastaruosius 15 metų. „Dankse“ ir „Swedbank“ jau išleido nemažai pinigų būtent tam“, – Šiaurės šalių bankų kovą su pinigų plovimo komentavo A. Hakanssonas.
SEB atstovo F. Hojemas teigimu, bankas jau dabar didina išlaidas pinigų plovimo prevencijai: „Pernai gruodį pristatėme naują verslo planą, kuris sustiprino mūsų pinigų plovimo prevencijos stebėseną. Tiesa, nenusprendėme, kiek tiksliai investuosime, per artimiausius trejus metus tai bus aišku.“
Anksčiau šiemet būtent SVT paskelbė informaciją apie pinigų plovimą „Swedbank“. Po televizijos parodyto reportažo „Swedbank“ tyrimus pradėjo Baltijos šalių, Švedijos ir JAV teisėsauga.
Po SVT paskelbtos informacijos apie „Swedbank“ Estijos filiale 2010–2016 metų laikotarpiu kasmet galimai perkeltus po 20 milijardų įtartinos kilmės eurų daugiausia iš Rusijos, banko akcijų vertė krito apie 40 proc.
