5 nuotr.Prancūzijoje tyrėjai šeštadienį apklausė tris įtariamuosius, siejamus su išpuolį policijos nuovadoje surengusiu tunisiečiu. Per išpuolį buvo mirtinai sužeista policijos darbuotoja, įtariama, kad tai galėjo būti islamistų ataka.
Incidento metu žuvo 49-erių dviejų vaikų mama, policijos asistentė Stefani M. (Stephanie M.). Prie įėjimo į Rambujė miesto policijos nuovadą ji sulaukė dviejų dūrių peiliu į kaklą.
Ją užpuolė iš Tuniso kilęs 36-erių Džamelis G. (Jamel G.), kurį vėliau nušovė policijos pareigūnai. Incidentas įvyko penktadienį saugomoje policijos nuovados teritorijoje, maždaug 14 val. 20 min. (15 val. 20 min. Lietuvos laiku). Užpuolikas nebuvo žinomas policijai ar žvalgybos tarnyboms.
Šaltinių teigimu, incidento metu užpuolikas sušuko „Allahu Akbar". Prancūzijos prokuroras prieš terorizmą, kurio biuras vadovauja tyrimui, teigė, kad užpuoliko komentarai leidžia svarstyti galimą terorizmo motyvą. O sekmadienį prokurorai oficialiai pradėjo tyrimą dėl galimo teroristinio išpuolio.
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) iškart po išpuolio socialiniame tinkle „Twitter" parašė seniai išmoktą sakinį apie Prancūzijos stiprybę: „Niekada nepasiduosime kovoje prieš islamistų terorizmą".
Prancūzijoje pastaraisiais metais įvykdyta nemažai panašių išpuolių, dėl kurių kaltinami islamistai, tačiau valdžia ir toliau pro pirštus žiūri į uždarus nelegalių migrantų getus bei juose siautėjančias islamistų gaujas, terorizuojančias tikruosius Prancūzijos piliečius.
Komentuoja politologas Vadimas Volovojus:
Prancūzijoje susiklostė tokia socialinė terpė, kad islamistų terorizmas tampa beveik kasdienybe. Tiesiog dalis dabartinės Prancūzijos visuomenės yra linkusi į radikalizmą - kai susikaupia kritinė masė potencialiai į tai linkusių žmonių, kurie dar yra veikiami iš išorės ar per socialinius tinklus, tai neišvengiamai kyla tokie atvejai. Kitaip tariant, jeigu kur nors yra ne vienas, o 50 užtaisytų ginklų, tikimybė, kad anksčiau ar vėliau kažkas iššaus, yra 50 kartų didesnė...
Niekam ne paslaptis, kad Prancūzija per ilgą laikotarpį prisileido daugybę migrantų iš viso pasaulio, tą beveik visada darė be jokios kontrolės, niekada pernelyg nesirūpino tų asmenų integracija - visa tai įgavo neigiamą sisteminį efektą, o vėliau perlaužti tokią situaciją į teigiamą pusę būna labai sunku.
Dabar susidaro įspūdis, kad šie klausimai yra palikti savieigai. Vien faktas, kad šalyje veikia daugybė uždarų migrantų getų, kuriuose gyvenantys žmonės net kalbos nemoka, pasako daugiau, nei ponas E.Makronas savo nuolatinėse kalbose apie „kovą prieš teroristus". Šioje situacijoje turi nuosekliai dirbti visos tarnybos - nuo griežtas priemones taikančios teisėsaugos, žvalgybos, masinių deportacijų iš šalies iki integracija užsiimančių socialinių struktūrų. O vien prezidento užkalbėjimai čia tikrai situacijos nepagerins.
