Prancūziją apgaubė teroro šmėkla

Ar nauju “Al Qaeda” taikiniu taps Prancūzija? Žvalgyba skambina pavojaus varpais - išpuolių grėsmė šalyje kaip niekada didelė. Kur smogs teroristai, niekas nežino. Klausimas, ar jie bus laiku sustabdyti.

Žvalgyba įspėja apie pavojų

Pastaraisiais metais Europoje teroristų taikiniu dažniausiai tapdavo didmiesčių transporto sistemos. 2004 m. sprogimai nugriaudėjo Ispanijos sostinės Madrido priemiestiniuose traukiniuose, 2005 m. - Londono viešajame transporte, šiais metais - Maskvos metropolitene.

Prancūzija nuo tada, kai 1995 m. Alžyro ekstremistai Paryžiaus Sen Mišelio metro stotyje susprogdino užtaisą, išvengė kruvinų atakų, tačiau pastaruoju metu prancūzų pareigūnų ausis pasiekianti grėsminga informacija verčia sunerimti.

Kad pavojus labai realus, neseniai interviu Prancūzijos “Le Monde” dienraščiui pareiškė Prancūzijos kontržvalgybos tarnybos vadovas Bernardas Skuarčinis (Bernard Squarcini).

Jis perspėjo: “Prancūzijos vaidmuo Afganistane, užsienio politika, be to, tokie klausimai kaip musulmoniškų burkų draudimas - visa tai kelia pavojų. Teroro atakų grėsmė dar niekada nebuvo tokia didelė, tad mes turime objektyvių priežasčių baimintis”.

Ieško mirtininkės

Lyg tyčia netrukus po kontr-žvalgybos vadovo interviu buvo pranešta apie Eifelio bokšte ir Paryžiaus Sen Mišelio stotyje padėtas bombas. Nors pranešimai buvo melagingi, nevykęs pokštas sujudino Prancūziją.

Žvalgybos turima informacija leidžia manyti, kad ne Paryžiaus simboliai taps teroristų taikiniu, o masinio susibūrimo vietos, taip pat transporto sistema.

Būtent dėl galimų atakų Paryžiaus metro prancūzų kolegas praėjusią savaitę įspėjo alžyriečiai. Pranešimas, esą sostinėje gali slapstytis mirtininkė teroristė, ketinanti susisprogdinti kažkur Paryžiuje, sukėlė ant kojų Prancūzijos pareigūnus.

Vidaus reikalų ministras Brisas Ortfo (Brice Hortefeux) šį pirmadienį teigė: “Mes akylai stebime situaciją. Darome viską, kas įmanoma, kad moteris būtų rasta, kol dar nevėlu. Daugybė detalių per pastarąsias kelias dienas, net valandas rodo, kad pavojus didelis”.

Radijas “France’s RTL” pranešė, kad pranešimą apie neva planuojamą teroro išpuolį prezidentūra ir ministro pirmininko kanceliarija gavo praėjusį trečiadienį. Būtent tada Prancūzijoje buvo paskelbtas antras pagal dydį pavojaus laipsnis. Žvalgyba ėmėsi įtariamos mirtininkės medžioklės, bet kartu tikrino ir perspėjimus apie galimą islamistų iš Pakistano ir Afganistano suaktyvėjimą.

“France’s RTL” pranešimą apie galimą teroro aktą Paryžiuje galiausiai patvirtino ir neoficialūs šaltiniai žvalgyboje, nors apie mirtininkę moterį Vidaus reikalų ministerija ir žvalgai tylėjo.

Bet po įspėjimo buvo imta stiprinti saugumą strateginiuose sostinės taškuose, ypač geležinkelio stotyje, iš kurios traukiniai iš Paryžiaus vyksta į Londoną. Būtent čia, pasak Prancūzijos žiniasklaidos, gali būti surengtas teroro aktas.

Papildoma apsauga buvo skirta ir aukščiausiems Prancūzijos pareigūnams, taip pat kai kuriems nuosaikiems musulmonų dvasininkams.

Nepaisant to, buvo ir pasipiktinusių panikos kėlimu. Tarp jų - buvęs Prancūzijos ministras pirmininkas Dominikas de Vilpenas (Dominique de Villepin). Jo nuomone, teroro grėsmės eskalavimas sukėlė nereikalingą paniką.

“Svarbiausia imtis priemonių ir veikti. Nėra prasmės kelti paniką visoje šalyje”, - piktinosi politikas. Kiti opozicijos atstovai kaip įprasta kaltino Vyriausybę, kad ši bando nukreipti visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų.

Teroristų kerštas?

Kai kurie sieja teroristų suaktyvėjimą su praėjusią savaitę Prancūzijos Senato patvirtintu burkų draudimu, kuris, jei bus įteisintas Konstitucinio Teismo, įsigalios kitais metais.

Vis dėlto ekstremistai ir be burkų draudimo turi dėl ko kerštauti prancūzams. Nuo šių metų vasaros pradžios Prancūzijos daliniai aktyviai dalyvauja kovose su “Al Qaeda” kovotojais Šiaurės Afrikoje.

Po vieno iš reidų prieš kovotojus Malyje šie pagrasino išžudysią tiek prancūzų, kiek buvo nukauta kovotojų.

Būtent po susirėmimų Malyje Islamo Magribo kovotojai įvykdė pagrobto 78 metų prancūzų inžinieriaus Mišelio Germano (Michel Germaneau) egzekuciją. Nors Prancūzijos pajėgos bandė jėga išlaisvinti vyrą, mėginimai buvo nesėkmingi.

Informacija

• Pirmadienį Prancūzija ieškoti praėjusią savaitę Nigeryje pagrobtų prancūzų kompanijai “Areva” priklausančiose urano kasyklose dirbusių 5 šalies piliečių pasiuntė antiteroristines pajėgas.
• Paskutinį kartą įkaitai buvo pastebėti judantys iš Nigerio į Malį, todėl žvalgyti dykumos Prancūzija į Sacharą pasiuntė naikintuvus. Jau kuris laikas prancūzų daliniai Malyje ir Mauritanijoje kovoja su Islamo Magribo kovotojais. Prancūzų pagalbos paprašė ir Nigeris.
• Prancūzijos diplomatijos vadovas Bernaras Kušneras (Bernard Kouchner) prancūzų pagrobimu apkaltino Šiaurės Afrikoje veikiančius ekstremistus. Karą ekstremistams Afrikoje anksčiau paskelbė ir premjeras Fransua Filonas (Francois Fillon), o Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) pridūrė, kad su teroristais Prancūzija daugiau nesiderės.