Buvę ir dabartiniai „Danske Bank“ valdybos nariai atsisakė priedų už 2018-uosius metus dėl pinigų plovimo skandalo banko Estijos filiale, skelbia „Reuters“.
1 nuotr.
„Valdyba nusprendė atsisakyti priedų, kurie būtų išmokėti už 2018 metus“, - kasmetiniame banko akcininkų susirinkime sakė naujasis „Danske Bank“ valdybos pirmininkas Karstenas Dybvadas.
Buvęs Danijos pramonės konfederacijos vadovas K. Dybvadas teigė pats palaikęs sprendimą, tačiau atsisakė atskleisti tikslias sumas, kurių atsisakoma. K. Dybvadas gruodį pakeitė buvusį valdybos pirmininką Olę Anderseną.
Pasak K. Dybvado, 2018-ieji „Danske“ bankui buvo patys prasčiausi metai, tačiau tuo pačiu ir atspirties taškas, kuris leido pradėti diskusijas banko viduje apie „Danske Bank“ vaidmenį visuomenėje.
„Danske Bank“ akcijų kaina, per praeitus metus sumažėjusi perpus, šiemet beveik nesikeitė, nes naujų įtarimų bankui pareikšta nebuvo. Tuo tarpu kiti Šiaurės šalių bankai, kaip „Swedbank“ ir „Nordea“, įsipainiojo į pinigų plovimo skandalus.
„Danske Bank“ filialas Taline įsisuko į didžiulį pinigų plovimo skandalą. Apie 200 mlrd. eurų vertės abejotinos kilmės mokėjimai, daugiausia iš Rusijos ir kitų buvusios SSRS šalių, manoma, buvo įvykdyti filiale tarp 2007 ir 2015 m.
Skandalas iškilo 2018-aisiais ir privertė „Danske Bank“ generalinį direktorių atsistatydinti, o 10 banko Estijos filialo darbuotojų buvo sulaikyti.
Danijos finansų sektoriaus reguliuotojai šiuo metu rengia reguliavimo procesų ir procedūrų pataisas, o bankų priežiūros institucijos keliose kitose ES šalyse taip pat peržiūri savo priežiūros mechanizmus.
Tyrimai, susiję su „Danske Bank“ pinigų plovimu, pradėti Jungtinėje Karalystėje (JK), Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Valstijose, Danijoje ir pačioje Estijoje.
