Smogėme 130 karinių taikinių, kurių dauguma priklausė Gazos Ruožą kontroliuojančiai islamistų grupuotei „Hamas", žurnalistams sakė kariuomenės atstovas Džonatanas Konrikusas (Jonathan Conricus). „Remiantis dabartiniais mūsų duomenimis, nužudėme 15 „Hamas" ir „Islamo džihado" grupuočių narių", - sakė jis.

Palestiniečių pusė nurodo kiek didesnius žuvusiųjų skaičius. Sveikatos apsaugos pareigūnai Gazoje pranešė, kad antskrydžiai pražudė 22 žmones, įskaitant devynis vaikus.

Smurto padaugėjo po Izraelio policijos susirėmimų su palestiniečiais prie Al Aksos mečetės, per kuriuos buvo sužeista šimtai palestiniečių.

Susirėmimai prasidėjo, palestiniečiams ėmus svaidyti daiktus į Izraelio saugumo pajėgas. „Hamas" paskelbė pirmadienio 15 val. terminą, iki kurio, pasak grupuotės, Izraelio pajėgos turėjo palikti Al Aksos aikštę.

Terminui pasibaigus, „Hamas" ir kitos ginkluotos grupuotės iš Gazos Ruožo į Izraelį paleido daugybę raketų, taikytasi ir į Jeruzalę.

Izraelio kariuomenės atstovas Dž.Konrikusas tikino, kad nuo pirmadienio iš Gazos į Izraelį buvo paleista apie 200 raketų. Daugiau nei 90 proc. jų numušė Izraelio gynybinė sistema.

Dž.Konrikusas teigė, kad Izraelis kol kas dar negali patvirtinti ar paneigti, jog antskrydžiai Ruože pareikalavo civilių gyvybių. Jis sakė, kad taikytasi į ginklų gamybos ir laikymo vietas, pratybų, apmokymų vietas bei karines bazes Gazoje.

Sunerimo ir Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių biuras vakar pareiškė esąs „labai sunerimęs" dėl smurto eskalavimo okupuotose Palestinos teritorijose, Rytų Jeruzalėje ir Izraelyje.

„Smerkiame bet kokį smurtą ir bet kokį smurto, etninio susiskaldymo ir provokacijų kurstymą", - pasakojo biuro atstovas Rupertas Kolvilas (Rupert Colville).

Jis pridūrė, kad Izraelio saugumo pajėgos privalo užtikrinti saviraiškos, asociacijų ir susirinkimų laisvę. „Negalima naudoti jėgos prieš tuos, kurie taikiai naudojasi savo teisėmis", - teigė biuro atstovas.

Tačiau, kai jėgos panaudojimas yra būtinas, ji turi visiškai atitikti tarptautinius žmogaus teisių standartus, pridūrė jis.

R.Kolvilas teigė, kad biuro vadovė Mišelė Bašelė (Michelle Bachelet) ypač sunerimusi dėl smurto poveikio vaikams. „Sulaikyti vaikai turi būti paleisti", - teigė jis. „Viskas turi nurimti", - pridūrė R.Kolvilas.

Komentuoja politologas, islamo tyrinėtojas prof. dr. Egdūnas RAČIUS:

Šis konfliktas tikrai kilo ne „lygioje vietoje"... Galbūt tai pirmas kartas istorijoje, kai musulmonų maldininkams ramadano mėnesio metu nebūtų leista lankytis tradicinėse, bendruomenei įprastose lankymosi, vietose Rytų Jeruzalėje. Tiesiog žydų valdžia nusprendė to neleisti dėl nežinomų priežasčių... Aišku, tai galėjo būti susiję su koronaviruso pandemijos situacija bei karantinu, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl nebuvo leista - nenuostabu, jog palestiniečių jaunimas nebūtinai taikiomis priemonėmis pamėgino atsikovoti paprotinę teisę ramadano vakarus praleisti būtent tose erdvėse. Tuomet prasidėjo susirėmimai su policija ir kilo įtampa.

Antra galima eskalacijos priežastis nėra tokia unikali - internete pradėjo plisti videomedžiaga, kur rodoma, kaip palestiniečiai sumuša (sunku pasakyti, ar „išties" sumuša, ar „neva") kelis žydų tautybės asmenis, ir žydų ultranacionalistai (nepainioti su ultraortodoksais) tuo pasinaudojo, ieškodami galimybės prikulti kelis palestiniečius, o tai dar labiau pakurstė etnines įtampas. Čia nieko nuostabaus: tiek Izraelyje, tiek visoje Europoje ir net pasaulyje kyla nacionalizmo banga.

Trečia priežastis, kuri tikriausiai yra svarbiausia, tačiau taip pat nėra unikali - jau ištisus dešimtmečius iš palestiniečių atiminėjama jų nuosavybė. Šiuo atveju, teismas leido neatlygintinai paimti iš palestiniečių žemes bei namus, o visa tai atiduoti žydų naujakuriams, kad jie galėtų įsikurti. 70 palestiniečių šeimų gresia iškeldinimas, jeigu Aukščiausiasis Teismas patvirtins tą sprendimą, o tuo beveik niekas neabejoja pagal egzistuojančią ilgametę praktiką. Manau, visi šie įvykiai susidėjo į vieną krūvą ir kilo nauja konflikto banga.