Pietinėse JAV valstijose vykdyta skalūnų naftos gavyba tapo ekologinės katastrofos, kurios likvidavimui reikės šimtų milijardų dolerių, priežastimi, teigia „Guardian".
1 nuotr.
Kalba eina apie Permės baseiną - naftingą regioną, esantį Teksaso ir Niu Meksiko valstijose. Jis laikomas JAV naftos pramonės centru ir pastaraisiais metais jame sparčiai buvo vystomos skalūninės naftos radimvietės.
Skalūninės naftos gavyba, lyginant ją su klasikinėmis naftos rūšims, dėl sudėtingų technologinių procesų, kainuoja brangiau. Tai lemia, kad šis verslas yra pelningas tik tuomet, kai yra aukštos pasaulinės kainos. Jeigu naftos kainos ilgą laiką išlieka žemos, dalis naftos gavybos įmonių bankrutuoja ir palieka gręžinius likimo valiai.
Pagal galiojančius įstatymus, naftininkai privalo užkonservuoti nenaudojamus gręžinius, kad šie nedarytų žalos supančiai aplinkai. Tai būtina, nes gręžiniuose likusi nafta ir kitos medžiagos, tokios, kaip metanas, gali prasiskverbti į dirvą. Deja, realybėje dažna įmonė į gręžinių konservavimą žiūri labai aplaidžiai.
Iliustracijai leidinys pateikia fermerių Brigsų šeimos, prieš kelis metus įsigijusios namus Teksase, istoriją. Reikalas tas, kad tą pačią teritoriją netruko išpirkti įmonė „7S Oil and Gas". JAV įstatymai leidžia įsigyti požeminę sklypo dalį net tais atvejais, kai antžeminė jos dalis turi savininkus. Po kelerių metų „7S Oil and Gas" bankrutavo, o išpirktame sklype liko kelios dešimtys gręžinių.
Specialistų vertinimų, šie buvo netinkamai užkonservuoti, todėl į aplinką pateko nafta ir kitos medžiagos. Šio aplaidumo likvidacijai gali prireikti nuo 68 mln. iki 117 mlrd. JAV dolerių.
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
|
||||||||||||||||||||||||||
